Šiandieniniame pasaulyje vis sunkiau nustebinti auditoriją bet kuriose verslo srityse. norėdamas sužavėti plačiąją auditoriją, privalai nustebinti ypač išskirtiniais sugebėjimais ir originalumu. Būtent vienas tokių žmonių yra ukmergiškis Mantas Kristijonas Kuliešis.
Kažkada fotografija domėjęsis tik kaip laisvalaikio leidimo būdu, šiandien nesiliauja stebinti nuolatiniu tobulėjimu ir savo darbų originalumu.
Fotografija domiesi jau seniai. Kaip manai, galbūt tėtis, žinomas fotografas Albinas Kuliešis, padarė įtaką šiam pomėgiui?
Žinoma, kad jei ne tėvukas, su fotoaparatu iš arčiau galbūt ir nebūčiau susipažinęs. Todėl tikrai galiu pripažinti, kad jis įtaką padarė dar anksti vaikystėje. Aš pats tai pastebėjau tik gerokai vėliau.
Užsiiminėji ne tik fotografija, bet ir videografija. Kaip susidomėjai būtent ja?
Taip, šiuo metu užsiimu ir videografija, nors labai stipriai domiuosi ir kinematografija. Video menais susidomėjau taip pat vaikystėje. Žiūrėdamas kiną per nespalvotą „Šilelį“ jau tada pastebėjau, kad mane labiau domina ne pats filmas, o kaip jis buvo sukurtas.
Analizuodavau kameros judesius, kampus, kino kalbą. Mėgindavau įsivaizduoti, kiek žmonių dirbo už kadro ir kiek tam prireikė laiko, o vėliau su giminaičiais patys kurdavome trumpametražius filmus su juostinėmis kameromis. Nuo to laiko gana intensyviai domiuosi šia sritimi ir iš dalies pats ja užsiimu.
Tavo fotosesijos – nuostabios. Pirma mintis, kilusi pamačius nuotraukas, kad esi linkęs suplanuoti net mažiausias detales.
Ačiū! Taip, idėjines fotosesijas nuo idėjos iki išpildymo aš planuoju gana detaliai. Visada pasiekiu tokį rezultatą, kokį įsivaizdavau mintyse, arba negrįžtu į namus tol, kol to nepadarau.
Fotosesijoms dažniausiai ieškau išskirtinių vietų, tokių, kurios traukia ir aš ten gerai jaučiuosi dirbdamas.
Yra vietų, kuriose niekada negaliu susikaupti, todėl nors jos ir gražios, ten niekada nesivedu klientų.
Neseniai pasidalinai savo kurtu vaizdu, „Radistų“ dainai „Let‘s Go“. Tai buvo tarpusavyje sutartas projektas? Kokių sulaukei įvertinimų?
Muzikinis klipas „Radistai DJs Ft. Nica Brooke – Let’s Go“, galima sakyti, buvo bendras „Radistų“ ir mano projektas. Vieną dieną su manimi susisiekė „Radistų“ redaktorius Ignas Lelys ir pasakė, kad jiems labai patinka mano darbai ir jie kaip tik kartu su Nica Brooke turi įrašę naują dainą, kuriai reikia klipo.
Kartu apsitarėme, kokius vaizdus naudosime, kokių jau turiu ir kuriuos dar reikia nufilmuoti. Nemažai gražių vaizdų pasiūliau pasiskolinti iš ankstesnio mano ir Eglės Terekaitės vaizdo darbo „Namaste“. Gavę Eglės sutikimą taip ir padarėme, o rezultatas labai patiko visam „Radistų“ kolektyvui. Prie muzikinio klipo kūrimo prisidėjo ir Vilius Petrikas, jis animavo dainos lyriką.
Kuriai veiklai skiri daugiausiai dėmesio? Vestuvių fotografijoms, užsakomosioms fotosesijoms? Kokia veikla pačiam yra artimiausia?
Šiuo metu kryptingai dirbu ties vestuvių švenčių fotografavimu, taip pat fotografuoju įvairius privačius įmonių renginius ir užsiimu komercine fotografija, videografija. Turbūt daug laiko šiuo metu praleidžiu „ore“, kitaip sakant, susilaukiu daug užsakymų fotografuoti ir filmuoti būtent iš oro naudojant bepilotį orlaivį.
Negaliu gyventi ir be peizažų fotografijos ir videografijos.
O maloniausios mano darbo akimirkos – kai matau vienas kitą mylinčius žmones ir galiu užfiksuoti jų didžiausią gyvenime šventę.
Esi labai aktyvus ir iniciatyvus žmogus, daug dirbi. Kaip viską suspėji?
Ne visada pavyksta visur suspėti, todėl dažnai man gelbsti kolegos. Visada į savo draugų ratą draugiškai priimu gabius žmones, norinčius bendradarbiauti, ir jie man labai padeda, tad neretai darbais tenka dalintis.
Galbūt darbas tapo ir laisvalaikio leidimo būdu?
Vieni darbai yra sudėtingi ir reikalauja nuolatinio susikaupimo, planavimo, tad tokių negaliu vadinti laisvalaikiu. Bet yra darbų, kurie – tikra laisvalaikio praleidimo forma. Kai norisi pailsėti nuo kamerų ir pabūti tik su šeima ir draugais, niekada neimu su savimi daugiau nei telefono kišenėje.
Šiuo metu gyveni Vilniuje, bet daug laiko praleidi ir Ukmergėje, apsiimi įgyvendinti daug projektų gimtajame mieste. Ar sieji savo ateitį su Ukmerge?
Kadangi nuo vaikystės esu pripratęs gyventi mažame mieste, gyvendamas didmiestyje pavargstu nuo gatvių triukšmo, nuolatinių eismo kamščių, tad stengiuosi svarbiausius, dėmesio reikalaujančius darbus prie kompiuterio nudirbti ramesnėje aplinkoje. Ukmergė tam man labai tinka. Sostinė man teikia kur kas daugiau galimybių, o socialiniuose tinkluose, kaip pvz., „Instagram“, mano darbai kur kas daugiau dėmesio susilaukia už Lietuvos ribų. Todėl negaliu sakyti, kad sieju savo ateitį su Ukmerge. Bet galiu pasakyti, kad tikrai niekada jos neužmiršiu.
Lina JABLONSKYTĖ
