Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – artėjančio rudens pranašai. Nuo seno sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.
Ruoštis kelionei gandrai pradeda nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai gaudo maistą ir neša savo vaikams, kad šie sukauptų pakankamai jėgų.
Prasidėjus rugiapjūtei į laukus suskrenda ir jauni, ir suaugę paukščiai ir ištikimai lydi kombainus ar ražienas suariančius traktorius. Čia jiems daug lengviau surasti ir sugauti išbaidytus vabzdžius, peles, varles, ištraukti slieką ar kitą „žemės gyventoją“. Be to, rugpjūčio antroje pusėje suaktyvėja varliagyviai, jų jaunikliai migruoja iš išdžiūstančių balų. Pievose daugybė žiogų ir kitų vabzdžių, peliniai graužikai aktyviai kaupia atsargas žiemai, todėl geresnės gandrų mitybos sąlygos.
Šiemet dauguma baltųjų gandrų, kaip ir pernai, mūsų kraštą paliko gerokai anksčiau. Šv. Baltramiejaus jie nelaukė ir tolimam skrydžiui pakilo anksčiau maždaug savaite.
Per 2–3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8–10 tūkstančių kilometrų, kai kurie pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tačiau pasiekia ne visi – net jei pasiseka įveikti tolimą kelią ir nepalankias oro sąlygas, Etiopijoje, Somalyje, Zaire, kai kuriose kitose Afrikos šalyse gandrai medžiojami maistui.
Pagal Ornitologų draugijos inf.
