Ukmergėje darbo stovyklą surengė Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga. Grupė jos savanorių – Vokietijos karių – tvarkė savo tautiečių, žuvusių per Pirmąjį pasaulinį karą, kapus Vaižganto kapinėse.
Dviem autobusėliais atvykę ir Technologijų ir verslo mokykloje apsistoję svečiai kapinėse pasikeisdami darbavosi kelias savaites. Jiems kasdien talkino grupelė Jono Basanavičiaus ir Antano Smetonos gimnazijų moksleivių, vasarą seniūnijoje dirbančių pagal viešųjų darbų programą.
Vaižganto kapinėse yra per 120 žuvusių vokiečių kapų. Atvykę kariai su moksleivėmis tvarkė jų kryžius, paminklą. Išrautos žolės, surinktos šakos, kryžiai nuvalyti, paryškintos palaidotųjų pavardės.
Baigus visus darbus, penktadienį susiburta simbolinei padėkos ir atsisveikinimo akimirkai.
Svečiai ir jų grupės vadovas dėkojo padėjusioms moksleivėms. Jos buvo pakviestos trumpai aprašyti bendradarbiavimo su sąjungos savanoriais, tvarkant kapus, įspūdžius. Padėkota organizacijos narius atlydėjusiam ukmergiškiui, buvusiam kariškiui Kazimierui Arlauskui, Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos įgaliotiniui Lietuvos Respublikoje. Moksleivėms svečiai įteikė dovanas – marškinėlius.
Ukmergės seniūnė Zita Pečiulienė pasakojo, jog tokio dėmesio šiems kapams sulaukta pirmą kartą. Anot seniūnės, jų priežiūra – seniūnijos rūpestis. „Mes tik prižiūrėdavom paminkliuką, apdažydavom, žolę nupjaudavom“, – sakė ji.
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga – privati humanitarinė organizacija, veikianti remiantis tarptautinėmis ir dvišalėmis sutartimis dėl karių kapų priežiūros. Jos tikslas – išsaugoti žuvusiųjų kare atminimą.
Įgaliota Vokietijos valstybės, sąjunga siekia suregistruoti žuvusių vokiečių karių kapus, esančius užsienyje, juos išsaugoti ir prižiūrėti. Organizuoja kapaviečių paieškas, perlaidoja žuvusiųjų palaikus bendrose kapinėse, informuoja apie kapų priežiūrą žuvusiųjų artimuosius, remia tarptautinį bendradarbiavimą prižiūrint kapus. Sąjungos rūpesčiu perlaidota kone 400 tūkst. žuvusių karių palaikų.
Taip pat skatinamas jaunimo bendravimas tvarkant žuvusiųjų poilsio vietas. Sąjungos veikla pristatoma mokyklose, organizuojamos jaunimo darbo stovyklos, išvykos aplankant karių kapus.
Ši veikla finansuojama sąjungos narių ir rėmėjų lėšomis, įgyvendinant valstybines programas.
Sąjunga šiuo metu globoja daugiau nei 800 karių laidojimo vietų 43 valstybėse, kuriose ilsisi apie 1,9 milijono žuvusiųjų. Per keletą pastarųjų metų buvo atkurtos daugiau nei 200 Antrojo pasaulinio karo kapinių Rytų, Vidurio ir Pietų Europoje ir 180 Pirmojo pasaulinio karo laidojimo vietų. Deja, daugelio kapaviečių nebeįmanoma atrasti, jos sunaikintos, apstatytos.
1996 m. liepos 4 d. Vokietijos Federacinė Respublika ir Lietuva sudarė tarptautinę sutartį dėl karių kapų priežiūros. Šios tautinės sąjungos partneriu tapo Lietuvos kultūros ministerija.
Lietuvoje, manoma, palaidota maždaug 20 tūkst. Antrajame pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių. Apie Pirmojo pasaulinio karo aukas tikslių duomenų nėra. Nuo jo laikų išliko 250 karių kapinių.
Pasak Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos įgaliotinio Lietuvoje K. Arlausko, gavus finansavimą ir patvirtinus planą, panašius darbus ketinama atlikti Kupiškyje, Raseiniuose ir Marijampolėje.
