Greitosios medicininės pagalbos automobiliuose vežamiems ligoniams bei medikams karščiai tampa didžiuliu išbandymu. Kondicionierių neturinčiuose automobiliuose šiuo metu termometrai šokteli virš 30 laipsnių karščio.
Greitosios medicininės pagalbos slaugytoja PSPC profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė pasakojo, kad kondicionierių turi tik vienas greitosios pagalbos automobilis. Žadami nauji modernūs automobiliai, tačiau įstaiga kol kas jų negavo.
Medikė apgailestavo, kad tenka kentėti ne tik darbuotojams, bet ir pacientams. Ypač – kuriuos reikia gabenti toliau, pavyzdžiui, į sostinės gydymo įstaigas. „Sveikas žmogus tokiame karštyje jaučiasi blogai, o juk greitąja gabenami labai sunkūs ligoniai. Karštis, dehidratacija – jiems didžiulis smūgis ir milžiniškas pavojus“, – kalbėjo J. Keburienė.
Pasak jos, langų atidaryti tokiame automobilyje negalima, mat kyla pavojus, kad pacientas bus perpūstas.
Greitosios medikai ne tik dirba pragariškame karštyje, bet ir neturi tinkamos aprangos – drabužiai pusiau sintetiniai. Tie patys – ir rudens, ir karščių sezonui.
„Šiandien gavom pažadą, kad bus užsakyti nauji“, – sakė profsąjungų vadovė.
Su pavydu Ukmergės greitosios medicininės pagalbos darbuotojai žvalgosi į kolegas. Tikino šią savaitę bendravę su širvintiškiais. Šie atvažiavo kaip civilizuoti žmonės: jų automobilyje veikia kondicionierius.
Kelti neturėtų
J. Keburienė taip pat kalbėjo ir apie praėjusią savaitę mūsų laikraštyje paviešintą atvejį, kuomet nuo išsinėrusių neštuvų šalia priėmimo skyriaus ant žemės nukrito pacientė.
Profsąjungų pirmininkė pabrėžė, kad problema yra gana gili ir grėsminga ne tik pacientams. Sunkiai sveriančių ligonių medikai teoriškai kelti net negali. Nes sunkių svorių kėlimas negalimas pagal galiojančius paciento saugaus kilnojimo standartus.
Pasirodo, laikantis jų, vyrai gali kelti ne didesnį kaip 30 kilogramų svorį, o moteris – 15.
Taigi, jei neštuvus kelia vairuotojas ir slaugytoja, pacientas neturėtų sverti 45 kilogramų, o jei kelia du vyrai – turėtų būti ne sunkesnis kaip 60 kilogramų.
Priešingu atveju medikai rizikuoja savo pačių sveikata. Kyla grėsmė patirti stuburo traumą.
Profsąjungos vadovė pasakojo, kad situacija yra išties sudėtinga. Jei įvykus eismo įvykiui į pagalbą medikams atskuba policijos pareigūnai ar ugniagesiai, tai nutikus buitinei traumai tenka suktis patiems.
23 metus „greitojoje“ dirbanti J. Keburienė pasakojo, kad anksčiau į pagalbą medikams, nešant ligonį, atskubėdavo kaimynai. O dabar sunku pagalbininkų rasti. „Laiptinėje esame vienos našlės“, – neseniai tikino viena daugiabučio gyventoja, pasiklausus, kuris tvirtesnis kaimynas galėtų medikams padėti.
Be to, pasak pašnekovės patys neštuvai yra seni, taisyti, reikia juos paspirti koja. „Esant tokiai situacijai už saugų vežimą mes neatsakom“, – tikina J. Keburienė.
Problemos nekelia
Ukmergės PSPC vyriausioji gydytoja Janina Galiauskienė patikino, kad dėl kondicionierių automobiliuose į ją nebuvo kreiptasi. Kaip vėliau išsiaiškino, nekelia šios problemos ir vairuotojai. Jie išaiškino, kad dviejuose automobiliuose kondicionieriai yra, tačiau veikiantis – tik viename.
Dar dviejose mašinose kondicionierių nėra ir neįmanoma įrengti.
Vieną naują automobilį Ukmergės PSPC, pasak vyr. gydytojos, tikrai pirks. Jau ateinančią savaitę turėtų paaiškėti, kada ir kokį.
Kada bus gautas antrasis žadėtas naujas automobilis – neaišku. Jį yra pažadėjusi Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau dar neįvykę viešieji pirkimai.
„Į mus greitoji kreipėsi tik dėl vasarinių kelnių. Užsakėme kelnes, marškinėlius ir džemperius“, – sakė vyr. gydytoja.
Ji yra gavusi greitosios medicininės pagalbos profsąjungų prašymą pakelti jų darbuotojams atlyginimus 20 proc., tačiau tokio reikalavimo įvykdyti esą tikrai negali.