Apžiūrėti Ukmergės krašto turistines įžymybes prireiktų kelių dienų, bet mūsų rajono tarybos nariai tai pabandė padaryti per dieną. Išvažiuojamojo tarybos posėdžio metu aplankytos turizmui pritaikytos vietos, dėliotos krašto turizmo perspektyvos, išbandytos vandens pramogos.
Apie Ukmergės įžymybes posėdžio dalyviams pasakojo dvi profesionalios gidės – Lina Baublienė ir Violeta Širmenė.
Pirmoji turizmui patraukli stotelė – Šventupė. Čia apžiūrėtas dvaras ir didžiausia šalia esanti įžymybė – šventu laikomas šaltinis. Legendomis apipinto šaltinio vanduo, sako, suteikia sveikatos. Žmonės atvažiuoja jo pasisemti iš Ukmergės, o patys šventupiškiai tikina niekada negeriantys kito vandens – tik iš šio šaltinio.
Vidiškių seniūnas Virgilijus Štaras susirinkusiesiems aprodė Šventupės paplūdimį – vieną plačiausių rajone. Ateities perspektyvose – jį dar labiau išplėsti, pritaikyti poilsiui. Tačiau kitoje paupio vietoje – bėda: darydama lanką čia upė graužia šlaitą, nuo kurio į Šventąją griūna paplauti medžiai.
Planais pasidalino Šventupės bendruomenės pirmininkas Vytautas Marčauskas. Daugiau nei 60 narių vienijanti bendruomenė yra subūrusi kelis saviveiklos kolektyvus, rengia daugybę renginių, patys vyksta su savo programomis į kitus rajonus.
Bendruomenė turi ir ambicingesnių planų – norėtų nuomotis už europines lėšas prieš kelerius metus pastatytą kempingą ir jame plėtoti veiklą.
Vandens pramogos
Antrasis aplankytas objektas – Didžiosios kovos apygardos partizanų parkas. Ukmergėje jis vadinamas trumpiau – Svarinsko parku, nes jį įkūrė ir puoselėjo mūsų kraštietis monsinjoras a. a. Alfonsas Svarinskas.
Apžiūrėtas ir su parku besiribojantis Mūšios tvenkinys.
Savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova pasakojo, kad šį gamtos kampelį norima padaryti patrauklų turizmui.
Novatorišką sumanymą pristatė verslininkas Darius Rinkevičius. Jis pasakojo, kad per VVG strategiją rengiamasi Mūšios tvenkinyje įrengti naują pramogą, skirtą vandenlenčių sporto mėgėjams.
Toliau posėdžio dalyviai patraukė į Ukmergę, kur patys turėjo progos praplaukti Šventąja baidarėmis ir daugiau sužinoti apie turistų rūpesčius.
Baidarių entuziastas Kastytis Kvietkauskas pasakojo, kad per metus į Ukmergę atvyksta per 7000 baidarių sportą besirenkančių žmonių. Tai įspūdingas turistų skaičius.
Siesartis yra viena patraukliausių baidarininkams upių. Deja, Šventoji – pernelyg nuobodi. Ko turistai labiausiai pasigenda? Pasirodo, elementarių dalykų – poilsiaviečių upės pakrantėje, suoliukų.
Kryžkelės miestas
Vieni baidarėmis, kiti autobusu pasiekę miestą, apie vidurdienį visi išvykos dalyviai susirinko prie Ukmergės piliakalnio ir net užlipo ant paties kalno. Čia savivaldybės meras Rolandas Janickas pristatė projektą, kuriuo bus tęsiami piliakalnio tvarkymo darbai.
Pabrėžė, kad Ukmergė turi unikalią praeitį. Be Vilniaus su Gedimino pilimi tai – vienintelis miestas Lietuvoje, kurio centre yra piliakalnis. Planuose – jei tik pavyks įgyvendinti sumanymą, ant piliakalnio užkelti ir pastatyti didžiulius Gedimino stulpus, apšviesti kalną, suteikti galimybę į jį pakilti neįgaliesiems.
Šiuo metu į kalną veda nudėvėti mediniai laiptukai. Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė L. Baublienė visiems priminė, kad rimčiau remontuoti jų dabar neapsimoka – geriau palaukti projekto pradžios.
Pristatydama Ukmergės kaip turizmo traukos viziją direktorė akcentavo, kad mūsų miestas šalies kontekste turi vieną didelį išskirtinumą – kryžkelę, kurioje į Vilnių, Kauną, Panevėžį, Uteną yra beveik vienodi atstumai.
„Kurortiniu miestu niekada netapsim, bet miesto-kryžkelės ypatybę privalome išnaudoti“, – mano ji.
Viena iš paslaugų, kurios turi būti akcentuojamos kryžkelės mieste, – maitinimas.
Baublienė pasakojo, kad mūsų rajone maitinimo paslaugas teikia net 22 įstaigos. Daugiau nei pusė iš jų dalyvaus projekte „Ukmergės meniu“. Specialiame žemėlapyje bus pažymėta, kokius ypatingus patiekalus jis siūlo.
Vandens muziejus?
Dar viena posėdžio dalyvių stotelė – Kauno gatvėje esantis senasis vandentiekio bokštas. Savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Lolita Gerulskienė pasakojo apie sumanymą čia kurti Vandens muziejų.
Objektą aprodė UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas ir pavaduotojas Stanislovas Gilvydis.
Siekiant pagreitinti šį sumanymą, prie sienos jau kabojo lenta su užrašu „Vandens muziejus“.
Ėjo Kalvarijas
Išvykoje buvo aplankyti šiemet Lietuvos mažąja kultūros sostine paskelbti Vepriai. Veprių stovykloje pasveikintas jubiliatas, kaip tik praėjusį savaitgalį 75 metų jubiliejų minėjęs vepriškis Romas Petras Šaulys. Jam sugiedota „Ilgiausių metų“.
Veprių seniūnė Dalė Urbonienė pasakojo apie Kalvarijų tradicijas ir palydėjo taku, kuriuo per Sekmines eina tikintieji. Ne vienam politikui tai buvo pirma pažintis su Vepriuose esančiu piligrimų keliu.
Dar vienu Veprių traukos objektu pamažu tampa kraterio vieta. Čia įrengti takai pėstiesiems, dviratininkams, slidininkams. Manoma, kad kraterį palikęs meteoritas ties miesteliu nurito prieš 65 milijonus metų. Tai liudija specialūs tyrimai.
Veprių kraterio šlaituose dabar įrengti sveikatingumo takai skirti pėstiesiems, dviratininkams, slidininkams. Iš viso jų ilgis per 70 kilometrų.
Trenerė Svetlana Markevičienė pasiūlė vieniems žygį tęsti dviračiais arba žygiuoti su lazdomis.
Kurs kolūkį
Nuo Veprių netoli ir Sližiai. Apie naujus savo planus čia kalbėjo Sližių kaimo bendruomenės pirmininkė Rasa Vasiliauskienė. Sližiškiai turi drąsų sumanymą įgyvendinti projektą „Atgal į ateitį“ ir įkurti kolūkį.
Buvusiuose kultūros namuose norėtų įkurti sovietinių laikų muziejų. Sumanymas ne šiaip sau – tarybiniais laikais statyta Sližių gyvenvietė buvo labai išpuoselėta. Joje virė kultūrinis gyvenimas. Tai skatino savo žmonėmis besirūpinęs kolūkio pirmininkas Steponas Jankeliūnas. Apie anuos laikus sukurtas filmas.
Sližių bendruomenės idėją palaikantis rajono meras Rolandas Janickas džiaugėsi žmonių iniciatyva ir akcentavo bendruomeniškumo, veiklumo svarbą įgyvendinant tokius sumanymus.
Kalendorinės vaišės
Paskutinė stotelė, kurioje sustojo išvažiuojamojo posėdžio dalyviai, – Veprių seniūnijoje, Kultuvėnų kaime, įsikūrusi sodyba „Lukenskų namai“. Jos šeimininkai Rūta ir Česlovas kalbėjo apie tradicines ir netradicines veiklas kaimo sodyboje.
Su savo kūryba ir ambicingu sumanymu Kultuvėnuose rengti konferencijas, pristatymus supažindino menininkas, dėstytojas Č. Lukenskas.
„Lukenskų namai“ įgyvendina tęstinį projektą „Kalendorinės vaišės“. Ypatingais Sekminių patiekalais vaišino sodybos šeimininkė R. Lukenskienė. Pabrėžė, jog šiose vaišėse akcentuoja ne rafinuotus skonius, o idėją, kuomet neretai nepriteklių kamuojamos kaimo moterys sugebėdavo patiekalus pagaminti, regis, iš nieko, turėdamos minimalų produktų kiekį.
Išvažiuojamasis rajono tarybos posėdis truko visą dieną. Tiesa, iki galo išliko anaiptol ne visi tarybos nariai. O išlikusieji vieningai sutarė, kad Ukmergė su savo turizmo idėjomis žengia teisinga linkme. Esame miestas, kuriame tikrai netrūksta turistams patrauklių objektų. Kelionei pasirinktas penktadienis, 13-oji diena, piktų pokštų neiškrėtė, atvirkščiai: dovanojo tai, ko labiausiai reikia turistams, – puikų orą.
