Pastaruoju metu vėl suaktyvėjo telefoniniai sukčiai. Savo išgalvotomis istorijomis kvailindami žmones jie „uždirba“ krūvas pinigų. Nusikaltėlių aukomis tampa senyvi gyventojai, vis patikintys jų melu.
Istorijos apie aferistams pasakomis kraunamus turtus kelia nuostabą. Tuo metu Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Petrauskas fenomenu vadina tokį žmonių patiklumą, ypač – moterų. „Dažniausiai visos, kurios aklai tiki telefoniniais sukčiais ir nuo jų nukenčia, – pagyvenusios, 60–80 metų, moterys. Iš visų atvejų tokių – 90–95 procentai“, – sako jis.
Populiariausios skambintojų naudojamos istorijos – apie eismo įvykius. Paskambina apsimetęs artimuoju ar giminaičiu ir guodžiasi neva sukėlęs avariją, sužalojęs vaiką, kurio gydymui arba operacijai prašo pinigų.
Petrausko teigimu, neretai, prisistatant „specialistais“, prašoma ir internetinės bankininkystės kodų, kitų susijusių asmeninių duomenų. Esą reikia užblokuoti sąskaitą dėl kokių nors vykdomų neteisėtų veiksmų. Patikėję sukčiams šią informaciją, žmonės lieka su tuščiomis sąskaitomis…
„Taip pat apsimeta socialiniais darbuotojais ir įtikinėja apie priklausančias išmokas, netgi policijos pareigūnais. Įvedant eurą buvo itin populiarios sukčių istorijos apie būtinybę keistis valiutą“, – pasakojo jis.
Rajono policijos komisariate šiemet gauta 14 pranešimų apie nukentėjusiuosius nuo sukčių. Apgauti asmenys nusikaltėliams padovanoja tūkstantines sumas. Anot policijos vadovo, nesenas atvejis, kai senolė pinigų sukčiams davė per du kartus. Pati, išsikvietusi taksi, vežė jiems pinigus iš Ukmergės į Kauną. Būna ir taip, kad savo santaupomis sušelpia neva avariją padariusį „sūnų“ ar „dukrą“, o vėliau prisimena, kad vaikų neturi…
Kuo moka šitaip neįtikėtinai užburti savo aukas? „Telefoniniai sukčiai išlavinę savo gebėjimus, žino, kaip kalbėti, ir apgaulės neatpažįsta kažkodėl dažniausiai – moterys, – sako M. Petrauskas. – Taktika tokia – neleidžia žmogui atsikvošėti: kol su juo vienas kalba telefonu, kiti jau važiuoja pas jį į namus paimti pinigų.“
Ši veikla, anot jo, – ir asmenų iš įkalinimo vietų „amatas“: „Ten tokius nusikaltimus organizuoja grupėmis. Vienas skambina, kol auka „pakimba“. Tada kitas iš savo telefono skambina bendrininkams laisvėje – šie viską ir atlieka. Naudojamasi telefonų knygelėmis, skambina atsitiktiniais numeriais, o laidinius telefonus dažniausiai juk turi pagyvenę žmonės.“
Nors apie tokius atvejus žiniasklaida praneša kone kasdien ir žmonės protinami įvairiais būdais, situacija nesikeičia. Komisariato viršininkas sako nebeišmanantis, kokių dar imtis priemonių: „Su gyventojais kalbasi apylinkių inspektoriai, prašėm kunigų, kad pagelbėtų. Informacija skelbiama Ukmergės bendruomenės pareigūnės feisbuke. Jau ir fantazijos nebeturim…“
Ragina šnekėtis apie tai su savo pagyvenusiais artimaisiais: „Suaugę vaikai savo senyvais, vienais gyvenančiais tėvais turėtų pasirūpinti ir nuolat priminti. Paskambinus įtartinam asmeniui, kuris pasakoja apie kokią nors nelaimę, patariama padėti ragelį ir perskambinti savo vaikams. Jeigu nėra kam iš artimųjų paskambinti, gal yra galimybė nueiti pas kaimyną pasitarti.“
Pašnekovas nemano, jog tokios nusikalstamos veiklos sėkmės fenomenui įtakos turi kad ir, pavyzdžiui, mėnulio fazė ar kiti veiksniai. „Tiesiog būna bangom – užplūsta arba ramu. Šiuo metu pastebimas paūmėjimas. Šiemet apskritai daugiau sukčiavimo atvejų. Jų turim vidutiniškai po vieną per savaitę“, – pasakojo jis.
