Nedarbo lygis Ukmergėje yra gerokai didesnis nei vidutinis Lietuvoje ir beveik dvigubai didesnis nei sostinėje. Apie tai, kaip darbdaviai skatinami kurti naujas darbo vietas, pasakota Ukmergės darbo biržoje surengtame susitikime.
Šiuo metu šalyje bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų siekia 9,2, o Vilniaus apskrityje – 7,6. Ukmergėje statistika gerokai liūdnesnė: bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų – 13,2 proc.
Pasak Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus vyr. specialistės Ilonos Liukaitienės, siekiant numatyti pokyčius, kasmet atliekama ateinančių metų darbo jėgos užimtumo prognozė.
Prie to prisideda patys darbdaviai, pildantys jiems pateiktas anketas. Taip siekiama numatyti besikreipiančiųjų į darbo biržą srautus, jų struktūrą, numatyti darbo jėgos paklausą ir jos pokytį.
Iš apklausos matyti, kad šiemet Vilniaus apskrityje numatomas teigiamas darbo vietų steigimo balansas: daugiau jų bus steigiama nei likviduojama.
Net 60 proc. pasiūlymų bus sulaukta iš paslaugų sektoriaus, 28 proc. – iš pramonės įmonių, 9 proc. iš statybų, 3 proc. – iš žemės ūkio sektoriaus.
Prognozuojama steigti 24 proc. naujų darbo vietų specialistams, 56 proc. – aptarnavimo darbuotojams bei kvalifikuotiems darbininkams ir 20 proc. nekvalifikuotiems darbininkams.
Liukaitienė išskyrė paklausiausias specialybes ir profesijas mūsų rajone. Darbdavių labiausiai ieškomi pardavimo vadybininkai, siuvimo technologai, statybos, mechanikos, medienos apdirbimo inžinieriai.
Darbas siūlomas kvalifikuotiems darbininkams: tolimųjų reisų vairuotojams, traktorininkams, statybininkams, pastatų apšiltintojams, medienos apdirbimo bei metalo apdirbimo staklių operatoriams, suvirintojams. Pageidaujamų sąraše – ir pardavėjo, kasininko, siuvėjo, virėjo, barmeno profesijos.
Tačiau pasiūla ne visada atitinka paklausą. Daugiausiai registruota absolventų, įgijusių socialinio darbo, viešojo administravimo, ekonomikos, teisės, verslo vadybos, kineziterapijos, buhalterinės apskaitos aukštąjį išsilavinimą.
Registruoti absolventai, turintys virėjo, apdailininko, automobilių mechaniko, kirpėjo, kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus, apskaitininko ir kasininko profesijas.
Pasinaudojo parama
Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Kvirienė pasakojo, kaip darbdaviai skatinami kurti naujas darbo vietas.
Šalyje pernai įgyvendinti 96 Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. Pagal juos įsteigta 390 darbo vietų.
Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami socialinės rizikos ir didžiausio nedarbo teritorijose. Šis reikalavimas tinka Ukmergei.
Įmonėms, steigiančioms darbo vietas ir įdarbinančioms į jas bedarbius, skiriama subsidija, kurios dydis vienai darbo vietai steigti negali viršyti 40 minimalios mėnesinės algos dydžių.
Įmonė privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 proc. darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti reikalingų išlaidų.
Paraiškas dalyvauti projektų atrankoje gali teikti patikimi darbdaviai, kurie nėra bankrutavę, neįsiskolinę, valdantys nekilnojamąjį turtą.
Įsteigtas darbo vietas privalu išsaugoti mažiausiai trejus metus, o į jas įdarbinti darbo biržoje registruotus bedarbius, pasirašant neterminuotas darbo sutartis.
Panaikinus įsteigtą darbo vietą privalo grąžinti darbo biržai valstybės suteiktą paramą: 100 proc., kai darbo vieta naikinama pirmaisiais metais, 80 proc., kai ji naikinama antraisiais metais, 50 proc., kai ji naikinama trečiaisiais metais po įsteigimo.
Pasidalino patirtimi
Ukmergėje pernai įgyvendinti du Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. Įkurtos 6 darbo vietos.
Parama pasinaudojo UAB „Egreda“ ir UAB „Konstra“.
Bendra projektų vertė – 90,38 tūkst. Eur, valstybės parama – 53,57 tūkst. Eur Valstybės parama vienai darbo vietai siekia 8,93 tūkst. Eur.
UAB „Egreda“ direktorius Dainius Paulauskas pasakojo, kad pasinaudodamas valstybės parama įkūrė dvi darbo vietas.
Tai virėjų darbo vietos naujai įkurtoje viešojo maitinimo įmonėje.
Pasak direktoriaus, sumanymas pasiteisino, nes Pašilėje yra įsikūrę penkiolika įmonių. Daugiausiai jų darbuotojai ir ateina čia pietauti. Valstybės paramą įmonė panaudojo virtuvės įrangos įsigijimui. Iš viso valstybės parama šiai įmonei siekė beveik 13 tūkst. Eur.
UAB „Konstra“ pasinaudojant parama pernai sukūrė 4 darbo vietas. Finansavimą skyrė sunkiosios autotechnikos įsigijimui. Valstybės parama siekė 40620 Eur.
Šios įmonės direktorius Juozas Armanavičius pasakojo, kad viena iš problemų, su kuriomis susiduria pagal šią programą valstybės finansavimo siekiančios įmonės, – santykis su bankais, sunkumai, iškylantys ieškant prisidėjimui prie projekto reikiamų lėšų.
Apdovanojo darbdavius
Darbo biržos vadovė Raminta Kaušikienė paragino darbdavius ir ateityje bendradarbiauti, kuriant darbo vietas pasinaudojant valstybės parama.
Už glaudų bendradarbiavimą įdarbinant ukmergiškius, ypač nekvalifikuotus, Darbo biržos vadovė apdovanojo keturių įmonių vadovus.
Padėkos raštai įteikti ūkininkui Vincentui Stragiui, UAB „Rismus“, kurio direktorė Rimantė Smulskienė, Sigitos Bakanauskienės vadovaujamam Nestacionarių paslaugų centrui, UAB „Sigutės gėlės“ ir jos direktorei Sigutei Dičpetrienei.
