Ne visi Ukmergės savivaldybės pastatai yra apšildomi centralizuotai. Nors atrodytų, jog taip būtų pigiau, specialistai prieštarauja – teigia, jog pasirenkant šildymo būdą, atkreipiamas dėmesys ne tik į šilumos kainos tarifus.
Apie šildymo būdų pasirinkimo tikslingumą, pirmenybę teikiant ne centralizuotam šildymui, abejoja ir kai kurie ukmergiškiai. Į „Ukmergės žinių“ redakciją užsukęs ukmergiškis V. Smailys teiravosi, kodėl savivaldybei priklausantis pastatas, esantis Kauno 2-7, kuriame yra įsikūręs Švietimo ir sporto skyrius, yra apkūrenamas vietiniu dujiniu šildymu.
Pasak vyro, tai neekonomiškas lėšų švaistymas. Be to, ir pats pastatas, jo manymu, yra apleistas ir neprižiūrimas.
Priekaištai be įrodymų
Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Kęstutis Jurkevičius nesutinka su tokiais skaitytojo pareiškimais. Teigia, jog norint įrodyti minėto savivaldybės pastato šildymo neekonomiškumą, reikėtų pateikti ir konkrečius paskaičiavimus.
Anot K. Jurkevičiaus, dujinis šildymo būdas Švietimo ir sporto skyriaus pastate buvo pasirinktas pernai rudenį. Šis šildymo sezonas pirmasis, kuomet atsisakyta centralizuotai tiekiamos šilumos.
Vertinti ir kiti kriterijai
Vedėjas aiškino, jog ne vien šilumos kainos tarifas turi įtakos pasirenkant, kaip apšildyti konkretų pastatą.
Šiuo atveju įvertinta tai, kad vamzdynai yra seni, sutrūniję ir, norint šilumą tiekti centralizuotai, juos būtų reikėję keisti. Be to, pasak vedėjo, juos atsivesti reikėtų nuo Kultūros centro pastato, kur praeina artimiausia trasa. Iki Švietimo ir sporto skyriaus pastato būtų tekę rausti „tranšėją“ – ardyti prieš keletą metų sutvarkytos aikštės dangą, tiesti vamzdžius, vėl atstatyti dangą.
„Tai reikštų ne tik didžiules išlaidas iš biudžeto, bet ir nepatogumus gyventojams“, – teigia K. Jurkevičius.
Vienas iš kriterijų, lėmusių šildymo dujomis būdą yra tai, kad Kauno g. 2-7 pastatas ne visas priklauso savivaldybei – jame net keletas savininkų. Švietimo ir sporto skyrius yra įsikūręs antrajame pastato aukšte. Atvesti iki jo centralizuotai tiekiamos šilumos vamzdynus reikštų brautis per kitiems savininkams priklausančią pastato dalį.
Šildosi ir elektra
Pasak K. Jurkevičiaus, yra ir daugiau savivaldybės pastatų, kuriems apšildyti pasirinktas ne centralizuotas, bet autonominis šildymo būdas.
Miesto seniūnijos darbuotojai šildosi elektra. Dėl tokio pasirinkimo įtakos taip pat turėjo didelių papildomų lėšų reikmė, norint prisijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Esą įvertinta ir tai, kad elektra pastaruoju metu kiek atpigo.
Pašnekovas teigia, jog norint „atsivesti“ šilumą, reikėtų tiesti naujus vamzdynus. Tektų ardyti neseniai įrengtą šaligatvių dangą. Tai – papildomos išlaidos ir neišvengiami nepatogumai gyventojams.
Dujomis apšildomos ir Gedimino g. 11 esančios savivaldybės patalpos. Kietuoju kuru kūrenamas Ukmergės sporto centro pastatas Vienuolyno gatvėje.
Kliūtis – keli savininkai
Tačiau grįžtant prie Švietimo ir sporto centro pastato, K. Jurkevičius sutinka su skaitytojo išsakyta pretenzija dėl apleisto fasado. Pritaria, kad pastato išorė ne visai atitinka miesto centre esančio statinio įvaizdį. Tačiau jį tvarkyti taip pat nėra labai paprasta dėl tos pačios priežasties – jame įsikūrę keli savininkai.
Nemažai ginčų su jais buvo kilę ir dengiant stogą. Kai kurie pirmame aukšte įsikūrę savininkai nenorėjo prie to prisidėti finansiškai, teigdami, jog stogas – antro aukšto savininko, t. y. savivaldybės problema.
