Į redakciją paskambinusi ūkininkė Janina Driukienė pasakojo, jog jos valdose šeimininkauja ir daug nuostolių pridaro šernai. Tuo tarpu jų skaičių privalantys kontroliuoti medžiotojai kol kas atvažiuoja šernų tik pašerti.
Želvos seniūnijoje Bikonių kaime su šeima ūkininkaujanti J. Driukienė pasakojo, kad jų valdos yra apsuptos miškų. Gal todėl čia – pilna šernų. Tačiau jų niekas nenaikina. Atsiklausę leidimo prieš kelerius metus medžiotojai čia pastatė bokštelį. Ūkininkė tuomet džiaugėsi, kad nuo bokštelio greitai pasipils šūviai į jos pasėlius naikinančius gyvūnus. Tačiau esą taip nenutiko – per vasarą šūvių taip ir neišgirdo.
Moteris pasakojo, kad kiekvieną pavasarį skaičiuoja šernų padarytus nuostolius. Iš savivaldybės atvyksta komisija, tačiau esą realiai jokių nuostolių nieks niekada ir nepadengė. O jų tikrai esama, nes tenka kultivuoti šernų išknistas ganyklas.
Moteris paaiškino, kad ūkininkams net europinės išmokos gali būti neskiriamos, jei pasėliai šernų nuniokoti. Tokių sankcijų taikyta nebuvo, bet reali grėsmė esą visada juntama.
Mūsų skaitytoja tikina, kad išsakyti šias mintis ją paskatino „Ukmergės žiniose“ neseniai išspausdintas straipsnis apie ūkininko ir medžiotojų konfliktą dėl ūkininko pakabintos kameros.
Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas-žuvininkas Arūnas Pračkaila pažadėjo susisiekti su būreliu, kuriam priklauso minėtas medžioklės plotas, ir išsiaiškinti situaciją.
Pasak pašnekovo, šiuo metu šernai nėra aktyvūs, mažai juda, jie tausoja energiją. Medžiotojai šiuo metu šernų specialiai nemaitina.
Tačiau visi padaryti nuostoliai išryškėja pavasarį. Didžiausi šernų delikatesai, pasak pašnekovo, – kmynų šaknys ir kukurūzų burbuolės. Žinoma – dar bulvės. Tačiau nepraslysta ir kitos kultūros, pavyzdžiui, javai ar ganyklos, kurių šaknyse įsitaisę grambuoliai.
Didžiausią žalą pasėliams pridaro paršavedės su jaunikliais, kurios per dieną gali suniokoti keliasdešimt kvadratinių metrų.
Pasak A. Pračkailos, gavus informaciją apie niokojamus pasėlius, toje vietoje rengiamos medžioklės, šernų laukiama iš bokštelių. Tačiau gali būti ir taip – lauksi vieną, dvi, tris naktis, o šernas taip ir nepasirodys… „Medžioklė nėra užtikrintas dalykas“, – sakė jis.
Kokia geriausia apsauga nuo šernų? Patikimiausia, pasirodo, – tvora. Deja, dideliame plote tokia apsauga pernelyg brangi.
Dėl šernų padarytų nuostolių galima kreiptis ir į rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytą Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiuoti komisiją.
Pasak A. Pračkailos, paprastai ūkininkai su medžiotojais stengiasi sutarti draugiškai. Piniginių kompensacijų ūkininkams esą pernai medžiotojų klubai ir būreliai nėra mokėję.
