Nauja parduotuvė išpildė verslininkės svajonę

Pi­vo­ni­jos mik­ro­ra­jo­ne du­ris at­vė­rė nau­ja par­duo­tu­vė „Nuo – iki…“. Jos sa­vi­nin­kė Re­gi­na No­rei­kie­nė sa­ko, kad tai – sėk­min­gai vyk­do­mo šei­mos ver­slo re­zul­ta­tas. „Kas no­ri dirb­ti, vi­suo­met su­si­ras dar­bą“, – be­dar­bių skun­dais ne­ti­ki uk­mer­giš­kė.

Nau­jo­ji par­duo­tu­vė Da­riaus ir Gi­rė­no bei Miš­kų gat­vių kam­pe iš­dy­go vie­to­je 18 me­tų vei­ku­sio kios­ke­lio.

Šią pre­ky­bos vie­tą uk­mer­giš­kiai ge­rai ži­no – tarp gy­ven­to­jų net sklan­do ne­ra­šy­ta tai­syk­lė: „Jei ne­ran­di nu­si­pirk­ti ko­kio daik­to, eik į kios­ke­lį Da­riaus ir Gi­rė­no gat­vė­je – tik­rai gau­si.“

Nors ne­di­du­kas, ta­čiau tai kios­ke­liui ne­su­truk­dė įgy­ti po­pu­lia­ru­mą tarp uk­mer­giš­kių.

Dar di­des­nis pre­kių asor­ti­men­tas da­bar siū­lo­mas nau­jo­je pre­ky­bos vie­to­je – 70 kvad­ra­ti­nių met­rų už­iman­čio­je par­duo­tu­vė­je.

No­rei­kie­nė ne­sle­pia – pa­va­di­ni­mas „Nuo – iki…“ bū­tent ir reiš­kia di­de­lį pre­kių asor­ti­men­tą. „Pre­kiau­si­me nuo vi­so­kių smul­kių pre­kių – ada­tų, mez­gi­mo įran­kių, plau­kų seg­tu­kų, laik­ro­džių, žais­lų iki puo­dų, vir­du­lių, bui­ti­nės tech­ni­kos, aku­mu­lia­to­rių, ge­ne­ra­to­rių, van­dens siur­blių, žo­liap­jo­vių…“, – var­di­jo pa­šne­ko­vė.

Kiek par­duo­tu­vė­je yra pre­kių, sa­vi­nin­kė juo­ka­vo nė pa­ti ne­ži­nan­ti – rei­kė­tų skai­čiuo­ti pa­gal do­ku­men­tus. Ta­čiau tai bū­tų tik­riau­siai ne vie­nos die­nos dar­bas…

Pa­na­šio­mis pre­kė­mis R. No­rei­kie­nė pre­kia­vo ir kios­ke­ly­je. Ta­čiau jų ten til­po kur kas ma­žiau.

Kas­dien kios­ke­ly­je ap­si­lan­ky­da­vo apie 100 pir­kė­jų. Jiems daž­niau­siai tek­da­vo klau­si­nė­ti par­da­vė­jų, ar yra vie­nas ar ki­tas daik­tas. Tur­gaus die­no­mis mo­te­ris su šei­mos pa­gal­bi­nin­kais ke­liau­ja su ga­ly­be daik­tų į tur­ga­vie­tę.

Ta­čiau nau­jo­sios par­duo­tu­vės ly­gin­ti su šio­mis dar­bo vie­to­mis net ne­si­no­ri – šil­ta pa­tal­pa, apie 50 kvad­ra­ti­nių met­rų už­iman­ti pre­ky­bos sa­lė, san­dė­lis, vir­tu­vė­lė, tu­a­le­tas.

„Svar­biau­sias tiks­las, ku­rio ne­pa­mirš­ta­me pre­kiau­da­mi tiek kios­ke, tiek tur­gu­je ar da­bar par­duo­tu­vė­je – kul­tū­rin­gai ap­tar­nau­ti klien­tus. Per du de­šimt­me­čius skun­dų su­lau­kiau tik­rai ne­daug. Net jei tuo me­tu ne­tu­ri­me ieš­ko­mos pre­kės, už­si­ra­šo­me pa­gei­da­vi­mus ir juos iš­pil­do­me“, – sa­ko ji.

Ti­ki, kad įkū­rus nau­ją par­duo­tu­vę, ver­slas ne­su­stos vie­to­je, plė­sis. Par­duo­tu­vė­je bus tei­kia­mos įvai­rios pa­slau­gos – bui­ti­nės tech­ni­kos, įran­gos re­mon­to, de­ta­lių joms pri­sta­ty­mo, dra­bu­žių bei ava­ly­nės už­trauk­tu­kų tai­sy­mo.

Ver­sli­nin­kė yra įkū­ru­si še­šias dar­bo vie­tas – par­da­vė­jų, bu­hal­te­rio bei vai­ruo­to­jo-bui­ti­nės tech­ni­kos meist­ro.

Pri­si­pa­žįs­ta, kad nuo­sa­va par­duo­tu­vė ap­vai­ni­ka­vo jos gy­ve­ni­mo sva­jo­nę. Ta­čiau ne­sle­pia, kad tai bu­vo il­gas pro­ce­sas. „Nuo to mo­men­to, kai nu­ne­šiau do­ku­men­tus į sa­vi­val­dy­bę iki par­duo­tu­vės ati­da­ry­mo pra­ėjo be­veik še­še­ri me­tai“, – pa­sa­ko­jo R. No­rei­kie­nė.

Ko­kie di­džiau­si slenks­čiai Uk­mer­gė­je iš­ky­la ver­sli­nin­kams? Į šį klau­si­mą at­sa­ko ne­dve­jo­da­ma – sun­kiau­siai per­žen­gia­mi „po­pie­ri­niai“ bar­je­rai.

Ta­čiau yra įsi­ti­ki­nu­si: jei ne­nu­lei­di ran­kų ir ne­bi­jai dar­bo, nuo­sa­vas ver­slas – pui­ki ga­li­my­bė už­si­dirb­ti.

Ne­ga­na to, veik­li mo­te­ris pa­gal su­de­rin­tą gra­fi­ką dar dir­ba ir Uk­mer­gės tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo mo­kyk­lo­je siu­vi­mo ma­ši­nų de­rin­to­ja. Pa­ti re­mon­tuo­ja įvai­rių mo­de­lių siu­vi­mo ma­ši­nas.

No­rei­kie­nės di­džiau­si pa­gal­bi­nin­kai – tvir­ta ir vie­nin­ga šei­ma. Drau­ge dir­ba duk­ros Edi­ta, Li­na ir Orin­ta bei žen­tai – Gin­tau­tas, Li­nas ir Man­tas. „Be jų aš tik­rai ne­bū­čiau įgy­ven­di­nu­si sa­vo pla­nų“, – įsi­ti­ki­nu­si uk­mer­giš­kė.