Pašilės Šv. Barboros bažnyčioje sekmadienį paminėtos grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio 110-osios mirties metinės. Į jas atvyko ne tik gausus būrys ukmergiškių – dalyvavo svečiai iš Lenkijos. Atvyko grafo provaikaitis Pavelas Kosakovskis su šeima.
Šv. Mišių pamokslą Pašilės Šv. Barboros bažnyčios klebonas Rimantas Laniauskas skyrė istorijai. Pasakojo Kosakovskių giminės istoriją, vardino jų nuopelnus Ukmergei, kurioje gyveno ne viena šios garsios giminės karta.
Mykolas Kosakovskis – įtakingos lietuviškos Kosakovskių giminės Vaitkuškio linijos pradininkas. Gimė 1733 m. liepos 23 d. Karaliaučiuje.
1764 m. Ukmergės paviete nusipirko Vaitkuškio dvarą, kuris ilgainiui tapo giminės rezidencija.
Kosakovskis mirė 1798 m., buvo palaidotas Pašilės bažnyčioje, jo paties pastatytoje 1791 m.
Centrinis Pašilės bažnyčios paveikslas – Vaitkuškio šeimininko dovana, kaip spėjama, galėjęs būti ir tapytas paties grafo.
Pagal turėtą istorinę informaciją žinoma, kad Mykolo Kosakovskio ir jo šeimos narių palaikai iš Pašilėje esančios bažnyčios 1964 m. buvo tarybinės valdžios išgabenti.
Pastaraisiais metais atsirado liudininkų, teigiančių, kad iš bažnyčios išgabenti palaikai buvo sunešti į Pašilės kapinėse esantį Mykolo Kosakovskio proanūkio Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837–1905 m.) laidojimo rūsį. Kapavietėje paminklas yra pastatytas tik 1905 metais palaidotam grafui S. K. Kosakovskiui. Manyta, kad čia atgulė ir Varšuvoje 1911 metais mirusi jo žmona Sofija.
Šiemet spalį grafo S. K. Kosakovskio šeimos kapavietėje buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai.
Juos organizavo Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama rajono istorijos ir kultūros paveldo objektų, žymių kraštiečių atminimo įamžinimo programą. Taip siekta pagerbti Vaitkuškio dvaro savininkų Kosakovskių atminimą.
Spėlionės pasitvirtino – sumūrytame rūsyje buvo aptikta keliolika karstų su palaikų likučiais. Archeologai radinius nufotografavo ir aprašė. Medžiaga perduota tirti istorikams, antropologams. Identifikavus rūsyje esančius palaikus, bus sprendžiamas tolesnis jų likimas – palikti rūsyje ar perlaidoti kitur.
Šv. Mišios sekmadienį aukotos ne tik 110-ųjų S. Kosakovskio mirties metinių atminimui, bet ir už tuos kapavietėje aptiktus mirusiuosius, kurių tapatybės kol kas nenustatytos.
Po šv. Mišių klebonas R. Laniauskas pakvietė tikinčiuosius pabendrauti su garsios giminės palikuonimis bei pasidalinti savo ar savo senelių prisiminimais.
Ir tokių prisiminimų sulaukta. Pašiliškė 94 metų Zofija Junevičienė atsinešė net senutėlę nuotrauką. Joje – prie dvaro rūmų stovintis gausus būrys žmonių. Tarp jų – garbaus amžiaus pašiliškės teta, tėtis, senelis. Jie – buvę grafų darbininkai. Z. Junevičienės teta pasakojo dukterėčiai, kad grafai buvę labai geri žmonės.
Šio ir dar kelių pasakojimų susidomėjęs klausėsi S. K Kosakovskio provaikaitis – netoli Varšuvos su šeima gyvenantis dailininkas Pavelas Kosakovskis.
Giminės istorija – jam labai svarbi. Į Ukmergę – prosenelių namus – jis atvyksta ne pirmą kartą. Dabar čia lankėsi po penkerių metų pertraukos.
**
Kada pastatyti pirmieji Vaitkuškio dvaro rūmai – žinių nėra. Dvarą įsigijus M. Kosakovskiui, jame jau buvo mūriniai dvaro rūmai, greičiausiai, statyti Skorulskių. M. Kosakovskis šalia mūrinių rūmų pastatė didelę medinę galeriją ir pokylių salę. Tačiau XIX a. šių pastatų jau nebuvo išlikę.
**
1857–1862 m. Stanislovas Feliksas Kosakovskis (1795-1872), M. Kosakovskio anūkas, perstatė dvaro rūmus, suteikdamas tuo metu madingą neogotikinę išvaizdą.
Rūmus supo didelis ir senas parkas, buvo įrengta tvenkinių sistema. Dvaro rūmuose buvo dailės galerija, kurioje surinkta italų, lenkų dailininkų paveikslų, senovinių ginklų, indų, Senovės Egipto meno kolekcijų, buvo apie 12 000 tomų biblioteka.
**
Priešpaskutinis Vaitkuškio dvaro savininkas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis garsėjo kaip heraldikos ir genealogijos specialistas, vienas pirmųjų Lietuvoje fotografų-mėgėjų. Jo nuotraukomis, išlikusiomis iki šių dienų, naudojasi lietuvių kultūros tyrinėtojai.
Prasidėjus I pasauliniam karui, vertingiausi Vaitkuškio dvaro rinkiniai buvo išvežti į Rusiją ir ten pateko į muziejus arba dingo pokarinės suirutės metu. Dalis dailės kolekcijos pateko į Lenkiją ir sudegė Varšuvos sukilimo metu (1944 m.).
**
Dalį rūmų bibliotekos dar 1907 m. perėmė M. S. Kosakovskis į Lyduokių dvaro rūmus. Likę rinkiniai, kolekcijos ir knygos buvo grobstomi rūmus užėmusių vokiečių kareivių, apiplėšti Ukmergę užėmusių bolševikų, nyko nuo blogų laikymo ir saugojimo sąlygų. Tik nedideli Vaitkuškio dvaro rūmų bibliotekos ir kitų rinkinių fragmentai po 1921 m. pateko į muziejus ir valstybines bibliotekas.
**
1921 m. rūmuose buvo įrengta našlaičių prieglauda. 1923 m. juose įsikūrė Ukmergės apskrities žemės reformos komisija. Tarpukaryje dvarą valdė Kosakovskių giminaitė E. Moravska. Pastatuose buvo įkurdintas Lietuvos kariuomenės I-ojo pėstininkų pulko dalinys.
1939 m. prasidėjus II pasauliniam karui dvare apgyvendinti Lenkijos kareiviai. 1940 m. sovietų valdžios dvaras nacionalizuojamas. 1941 m. vasarą naciai dvare įkūrė žydų getą. Rūmai smarkiai nukentėjo II pasaulinio karo metais. Pokariu apleisti rūmai buvo ardomi ir niokojami.
Šiuo metu likę tik perstatytas (1984 m.) bokštas ir buvusių arklidžių fragmentai.
