Savivaldybės tarybos nariai susirūpino gyventojų sveikata ir jai skirtomis paslaugomis. Šia tema praėjusią savaitę vyko išvažiuojamasis tarybos posėdis. „Pasisveikatino“ politikai išgirsdami ne vien apie gerus rezultatus, bet ir liūdnų faktų bei piktų replikų.
Posėdis pradėtas savivaldybės visuomenės sveikatos biure, kurio veiklą pristatė direktorė Vaida Puodžiūnienė. Pagrindinės jo funkcijos – sveikatos stebėsena, jos stiprinimas bei vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūra.
Direktorė pasakojo apie įgyvendinamus ir ketinamus vykdyti valstybės lėšomis finansuojamus, europinius projektus. Ne vienam jų skirta Norvegijos finansinių mechanizmų parama. Tai suteikė galimybę aprūpinti baldais kai kurias ugdymo įstaigas, vykdomos kitos programos. Tarp jų – darbas su jaunimu, skatinant sveiką mitybą, siekiant užtikrinti gerą psichinę sveikatą, vykdant savižudybių prevenciją.
Biuro sveikatos stiprinimo veiklą pristatė Svetlana Markevičienė. Visuomenės sampratą apie sveikatingumą, anot jos, siekiama gerinti švietėjiškais renginiais, visuomeninėmis programomis. Ukmergiškiai noriai dalyvauja „Šilo“ pagrindinėje mokykloje, Jaunimo laisvalaikio centre vedamose mankštose.
„Sveikatinimo kultūrą perduodam per šventes rengiamomis visuotinėmis mankštomis, mieste atsiradusiomis nerūkymo zonomis, sveiko maisto šventėmis, stovyklomis vaikams, paaugliams. Vienas didžiųjų renginių – jau tradicinė žiemos sveikatos ir sporto šventė. Siekiam, kad įsitrauktų kuo daugiau žmonių – nuo vaikų ligi senjorų“, – sakė ji.
Dėkinga šioje veikloje talkinantiems partneriams – policijos komisariatui, savivaldybės Švietimo ir sporto skyriui. Bendradarbiaujant su Turizmo ir verslo informacijos centru, įrengta dviračių trasa Vepriuose, sveikatingumo takeliai – Ukmergės centre, Pabaisko seniūnijoje. „Viliamės jų ir kitose seniūnijose, kad žmonės visur daugiau judėtų“, – sakė specialistė.
Pirmi – tarp blogiausių
Direktorė V. Puodžiūnienė pasakojo sulaukianti klausimų, kaip pagerėjo rajono gyventojų sveikata, atsiradus šiam biurui. „Sveikatos ugdymas – dešimtmečiais trunkantis procesas. Mes jo nepagreitinsim – galim tik paskatinti. Visuomenė pati turi keisti savo elgesį, motyvaciją – tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus“, – sakė ji.
Panašu, jog čia visuomenės pastangos dar per menkos. Pirmiausia, Ukmergės savivaldybė pirmauja pagal mirčių, sąlygotų alkoholio, skaičių – čia šalies rodikliai viršijami du kartus. Iš 60 savivaldybių esam trečioj vietoj blogiausiųjų sąraše…
Kalbėta ir apie kitas problemas. Savivaldybės gyventojų sveikatos būklę apžvelgė Dainora Širvytė. 2014 m. Lietuvoje nusižudė 930 žmonių, o mūsų rajonas šiuo aspektu 1,69 karto lenkia bendrą šalies rodiklį. Tarp kitų savivaldybių taip pat išsiskiriam dėl didelio pėsčiųjų mirtingumo.
Lyderiu rajonas įvardijamas ir pagal socialinės rizikos šeimų skaičių – ir čia du kartus lenkiam šalies rodiklius.
Neįmanoma misija…
Susitikimo metu prabilta apie tai, kad visuomeniniai renginiai, šventės galėtų būti be alkoholio – esą taip yra daug kur pasaulyje. Dabar viena problemų – alkoholio prieinamumas, kurį reikia riboti.
„Visi turi suprasti, kad vaikščiot su alum apsvaigus nėra gražu. Pavyzdžiui, Taujėnuose renginiai vyksta be alkoholio ir šventės nuo to ne prastesnės“, – sakė meras Rolandas Janickas. Tačiau kai kurie kolegos komentavo, jog tai – neįmanoma misija.
Punktų nenaikina
Vėliau politikai vyko aplankyti Dainavos, Atkočių, Deltuvos bendruomenės sveikatos punktų. Jų darbuotojų teirautasi apie problemas, pacientus. Šnektelta apie didesnių patalpų, geresnio šildymo, modernios stomatologinės įrangos, vaistų įsigijimo galimybes.
Sutikti gyventojai sakė besibaiminantys, kad sveikatos punktų kaimuose nebeliks. Tačiau rajono vadovai juos ramino, kad tokios kalbos nepagrįstos.
Atkočiuose apžiūrėtas ES lėšomis sutvarkytas buvusio vaikų darželio pastatas, kuriame dabar – ne tik medicinos punktas, bet ir biblioteka, bendruomenės patalpos.
Deltuvoje posėdžio dalyviai buvo pakviesti į kultūros namus. Jie prisijungė prie Deltuvos seniūno Salvijaus Stimburio sveikinimų: jis padėkojo ir puokštę rožių įteikė dvidešimt metų miestelio ambulatorijoje dirbančiai gydytojai Rimai Vaičekauskienei. Šią sukaktį medikė paminėjo spalio 2-ąją.
Prisirašo mažiau
Posėdis buvo tęsiamas Ukmergės ligoninės salėje, kur vyko susitikimas su Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojais. Jo veiklą – darbo organizavimą, finansinius rezultatus, vykdomas sveikatos programas – apžvelgė įstaigos vadovė Janina Galiauskienė.
PSPC finansavimas priklauso nuo prisirašiusių žmonių skaičiaus. Rajone, pasak gydytojos, žymiai mažėjant gyventojų, mažėja ir prisirašiusiųjų. „Tik apsilankymų nemažėja: kiek turim užsiregistravusių, proporcingai tiek ir ateina“, – teigė ji.
„Byra“ pacientai ir iš ambulatorijų kaimuose, o nuo to priklauso čia dirbančių gydytojų uždarbis. Jų daugiausia iš kitų seniūnijų turinti Želva, tačiau ir čia pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. „Kad kaime gydytoja gautų pakankamą atlyginimą, turi būti prisirašę 1500, o tiek niekur nėra“, – sakė medikė.
Lygindama centro darbą su kitomis Ukmergės asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, minėjo privačias – UAB „Teragyda“, UAB „Laimutės šeimos gydytojo centras“, UAB „Vilkmergės klinika“. „Nuo kitų skiriamės tuo, kad pas mus daugiausia vyresnio amžiaus žmonių, kuriems per 65 metus“, – sakė J. Galiauskienė.
Lėšų stinga
Kalbėta apie tai, jog reikalingos papildomos investicijos medicinos punktams kaimuose. Būtinas Veprių ambulatorijos stogo remontas. Tvarkyti reikia punktą Laičiuose. Trūksta pinigų komunalinėms, ryšio paslaugoms.
Gydytoja sakė apskritai kaimų punktų perspektyvas matanti tik tuomet, jeigu jų išlaikymas priklausytų nuo savivaldos. Užsiminta apie galimybę priskirti juos visuomenės sveikatos biurui arba kurdinti po vienu stogu kartu su bibliotekomis, kitomis įstaigomis.
Jaučia spaudimą
Kalbai pasisukus apie darbą savaitgaliais, neapsieita be emocijų ir aštrių komentarų politikams. Tuo klausimu rajono vadovai jau buvo susitikę su gydymo įstaigų vadovais, situaciją nagrinėjo darbo grupė. Tarybos nariams skirtas PSPC darbuotojų pasirašytas kreipimasis, kuriame išvardyta, kodėl dirbti tomis dienomis neapsimoka.
Vyriausioji gydytoja pristatė paskaičiuotas PSPC darbo šeštadieniais sąnaudas. Papildomai per metus reiktų 15 000 eurų. „Tačiau be ekonominių dalykų yra organizacinių, žmogiškų, ir pacientų saugumo klausimų, taip pat – teisinės problemos“, – pripažino ji.
Pasisakė ir susirinkęs kolektyvas. Tikino, jog nėra nė vieno, kuris sutiktų, nes tam nematoma būtinybės. „Darbuotojai, kurių trūksta, ir taip dirba dideliais krūviais. Mes taip pat žmonės, irgi norim turėti savaitgalius. Be to, šeštadienį nebūtų tokių srautų. Tai ekonomiškai nuostolinga: sveikatos poreikiams ir taip nėra atliekamų pinigų, o čia tuo labiau nerastumėt, nes už šeštadienį reikėtų mokėti dvigubai“, – politikams aiškino medikės.
Anot jų, profesinės sąjungos, kurių PSPC yra keturios, atsisako keisti kolektyvinę sutartį. Tačiau žmonės prisipažino dėl to jaučiantys spaudimą.
Pravardės – politikai
Mero pavaduotoja Klavdija Stepanova pasiūlė bandomąjį pusmečio ar metų darbo šeštadieniais laikotarpį. „Galbūt norėtų dirbti jauni specialistai, kurie šitaip galėtų papildomai užsidirbti“, – svarstė ji.
Tačiau susirinkusios medikės paprieštaravo, esą jokių bandymų nereikia. „Girdėjom kai kuriuos politikus liepiant mums įsakyti dirbti šeštadieniais. Mūsų nuomone, tai – politinis sprendimas, siekiant rinkėjų balsų. Jūs darykit savo politiką, mes dirbsim savo darbą, o jūs mums netrukdykit“, – piktinosi moterys, politiką garsiai pavadindamos kekše…
Priekaištų dėl PSPC paslaugų turėjo kai kurie tik šioje posėdžio dalyje prie kolegų prisijungę tarybos nariai. Tačiau salę užvaldžius emocijoms, medikės nebenorėjo leistis į kalbas.
Diskusiją užbaigė meras R. Janickas, pažadėdamas, jog šis klausimas dar bus svarstomas. Patarė mąstyti plačiau, „neužsidaryti, bijant, kad tik niekas nelįstų į mano kiemą“…
„Nėra labai blogas“
Būta ir daugiau nekokių nuotaikų. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams viešai ne kartą skundusis žeminančiais atlyginimais, J. Galiauskienės ir dabar klausta, kodėl meluojama apie jų vidurkius.
Tačiau vadovei situacija neatrodo prasta. „Atlyginimų vidurkis nėra labai blogas, panašus, kaip kituose rajonuose. Tik didieji miestai gauna didesnį finansavimą, todėl susidaro didelis postų skaičius, geriau apsirūpina automobiliais. Mūsų greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai geriau už kitus padalinius aprūpinti, apdrausti, sutvarkytos patalpos, yra patogumai. O finansinė padėtis tokia, kokia yra. 80 proc. skiriama atlyginimams, mažintis poliklinikoj nebėr kur – kitiems būtų dar didesni krūviai“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto pokyčių bus, mat, anot gydytojos, laukia greitosios medicinos pagalbos centralizacija respublikos mastu, rengiamas naujas įstatymas.
Palengvintų darbą
Posėdis buvo užbaigtas susitikimu su Ukmergės ligoninės vadovybe, darbuotojais. Iš jų išgirsta kitokių minčių dėl kolegų iš PSPC darbo savaitgaliais. „Mums tai atrodo būtina, nes palengvintų įtemptą ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus darbą“, – įsitikinęs ligoninės vyriausiasis gydytojas Rimvydas Civilka.
Jam pritarė šio skyriaus vedėjas Valdemaras Macionis. „Jei PSPC šeštadieniais dirbtų ir šeimos gydytojai galėtų priimti daugiau pacientų, nuo mūsų skyriaus nukristų toks įtemptas krūvis“, – sakė jis.
Akcentuota, jog ligoninei apskritai trūkstant terapeutų, kitų sričių specialistų, šiame skyriuje būna sudėtingų situacijų dėl budinčių gydytojų. „Kartais kelis skyrius aptarnaujantis medikas dar turi žiūrėti ir priėmimo. Vasarą išvis liekam be budinčių gydytojų“, – sakė vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Rūta Sriogienė.
Brenda iš skolų
Turėta ir kuo pasidžiaugti. Anot R. Civilkos, įstaigos teigiami finansiniai rezultatai leido slaugytojams pakelti atlyginimą – po 20 eurų „į rankas“. Jų ligoninėje dirba 220. Taip pat, pasak jo, liko nedaug įmonių – tiekėjų, kurioms Ukmergės ligoninė įsipareigojusi finansiškai. Mat pastaruosius metus ją slėgė tūkstantinės skolos. „Dingo tokios problemos kaip vaistų netekimas dėl skolų, su kuo susidurdavom kas antrą dieną“, – sakė vadovas.
Daugėja sąnarių protezavimo operacijų. „Ligonių kasos buvo perspėjusios, kad jeigu per metus jų mažiau nei 60, nebefinansuotų. O šiandien jau įdėta 120 protezų. Žmonės atvažiuoja protezuotis iš Biržų, Molėtų, Klaipėdos, Vilniaus – persirašo pas mus dėl eilių“, – pasakojo jis.
Pristatė ligoninėje vykdomus investicinius projektus: „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, taip pat susijusį su operacinio bloko ir reanimacijos skyriaus rekonstrukcija.
Įgyvendinant e. sveikatos plėtros projektą, ligoninėje diegiama informacinė sistema, leisianti paslaugas teikti ryšių technologijų priemonėmis. Tačiau pirmiausia turi būti pakeista pasenusi įstaigos įranga. Ligoninė neturi savo serverio, trūksta kompiuterių. Šiuo metu tiesiami kabeliai, būtini kiti darbai, kuriems, anot R. Civilkos, reikia 120 000 eurų.
„Duomenis, susijusius su pacientų sveikata ir jos priežiūra, įstaiga elektroniniu būdu privalės tvarkyti nuo lapkričio 2 dienos. Jei sistema užlūžtų dėl senos įrangos, sutriktų visos ligoninės darbas“, – sakė jis.
Tarp ketinamos įsigyti įrangos taip pat – skaitmenizuotas mamografas, leisiantis geriau nustatyti ligos židinį.
Gydytų ir kitus rajonus
Užsiminus apie galimybę daugiau paslaugų teikti kitiems rajonams, meras R. Janickas prabilo apie planus Ukmergę priskirti Utenos apskričiai. Tiesa, tai – tik įstatymo projektas, dar nepasiekęs Seimo.
Tačiau su tokiais planais nesutinkama. Mero teigimu, tuomet būtų svarstomas variantas Ukmergei jungtis su Širvintomis, Molėtais, Anykščiais, kuriant bendrą apskritį. Kalbėta ir apie bendras medicinos paslaugas.
Anykščių ligoninė įvardyta kaip nykstanti: mažėja pacientų, operacijų, gimdymų. „Galėtume padaryti sinergiją – būtų Ukmergės filialas, – svarstė meras. – Su Autobusų parku būtų tariamasi dėl pacientams patogesnio susisiekimo.“
Posėdžio dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, keletą šiuo metu remontuojamų patalpų, kuriose netrukus įsikurs traumatologijos skyrius, bus reanimacijos salė. Pasak ligoninės vadovo, būtinas ir Vidaus ligų skyriaus remontas.
