Papiktino vyrų nuogybės

Ne­li­kus mies­te vie­šos pir­ties, dau­giau lan­ky­to­jų su­lau­kia Del­tu­vo­je esan­ti pir­te­lė. Ta­čiau čia kait­ros mė­gė­jų su­si­kur­tos sa­vos tai­syk­lės pa­tin­ka ne vi­siems. Į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si mo­te­ris pik­ti­no­si nuo­ga­liais, į lau­ką iš­bė­gu­siais at­si­gai­vin­ti po pir­ties.

Už­da­rius vie­šą pir­tį Gruo­džio 17-osios gat­vė­je, nau­jo­ji įren­gi­nė­ja­ma Klai­pė­dos gat­vė­je esan­čios ka­ti­li­nės pa­tal­po­se. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja kaip vie­ną iš al­ter­na­ty­vų pir­ties mė­gė­jams siū­lo nau­do­tis Del­tu­vos pir­ties pa­slau­go­mis. Šis pa­sta­tas pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei, o pa­slau­gas tei­kia Del­tu­vos se­niū­ni­ja. 

Del­tu­vos pir­tis ir anks­čiau bu­vo mėgs­ta­ma uk­mer­giš­kių – sa­vait­ga­liais ap­link ją ne­trūk­da­vo au­to­mo­bi­lių. Ta­čiau ne­li­kus pir­ties Uk­mer­gė­je, net su­da­ry­tas pa­pil­do­mų au­to­bu­sų, va­žiuo­jan­čių iš au­to­bu­sų sto­ties į Del­tu­vą, gra­fi­kas.

Pik­ti­na nuo­ga­liai

Ta­čiau tai, kas vie­niems tei­kia ma­lo­nu­mą, ki­tus ga­li pik­tin­ti. Į „Uk­mer­gės ži­nių“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si mo­te­ris iš­sa­kė nie­kad lig šiol ne­gir­dė­tą pa­sta­bą.

Pa­sa­ko­jo daž­nai sa­vait­ga­liais ap­lan­kan­ti Del­tu­vos ka­pi­nes. Ke­liu­kas, ku­riuo va­žiuo­ja, ve­da pa­lei mies­te­ly­je esan­čią pir­tį.

Šeš­ta­die­nis pir­ty­je – vy­rų die­na, ta­čiau, pa­sak mo­ters, vy­rai ne tik prau­sia­si, bet nu­ogi gai­vi­na­si at­vi­ra­me prie­pir­ty­je.

Pa­šne­ko­vė pa­sa­ko­jo, kad pa­lei pir­tį ten­ka va­žiuo­ti su vai­kais. Jai vi­sai ne­gra­žu nei pa­čiai žiū­rė­ti, nei kad vai­kai ma­ty­tų „stra­pa­lio­jan­čius nuo­gus vy­rus“.

Mū­sų skai­ty­to­ja svars­tė: jei jau vy­rai pa­tys ne­su­si­vo­kia, gal yra ko­kios tai­syk­lės, nu­sta­tan­čios ele­men­ta­rią tvar­ką, kad nuo­gam pri­de­ra bū­ti pir­ty, bet ne vie­šo­je vie­to­je – at­vi­ra­me prie­pir­ty­je.

Pa­siū­lys pri­si­deng­ti rankš­luos­čiu

Del­tu­vos se­niū­nas Sal­vi­jus Stim­bu­rys pa­ti­ki­no, kad į se­niū­ni­ją su pa­na­šiais skun­dais nie­kas nė­ra krei­pę­sis.

„Mū­sų pir­tis ato­kioj vie­toj. Tie­sa, ei­na pa­lei ją vie­ti­nės reikš­mės ke­liu­kas, bet pa­grin­di­nis ke­lias tik­rai to­liau. Juo ret­sy­kiais kas nors pra­ei­na, pra­va­žiuo­ja“, – pri­pa­žįs­ta se­niū­nas.

Jis pa­sa­ko­jo, kad mies­te­lio pir­tį nuo se­no yra pa­mė­gę uk­mer­giš­kiai, da­bar jų ge­ro­kai pa­dau­gė­jo.

„Pa­tin­ka žmo­nėms mū­sų pir­tis – ji kai­miš­ko ti­po, ga­ri­nė. Gal ir dėl to, kad nuo­ša­les­nė­je vie­to­je. Ta­čiau žmo­nės tik­rai tvar­kin­gi ren­ka­si, jo­kių nesu­si­pra­ti­mų ne­bū­ta. Na, gal ir iš­ei­na at­si­gai­vin­ti į prie­pir­tį“, – su­tin­ka se­niū­nas.

Sa­ko gir­dė­jęs vie­ti­nes mo­te­riš­kes pa­si­šai­pant iš nuo­ga­lių, bet iš­sky­rus juo­ke­lius, pik­tų pa­sta­bų nė­ra su­lau­kęs.

Pir­ties pa­slau­gos kai­na su­au­gu­sia­jam – 3 eu­rai. Anot S. Stim­bu­rio, šias pa­slau­gas se­niū­ni­ja tei­kia ne dėl pa­pil­do­mo už­dar­bio: pir­tis sa­vait­ga­liais kū­re­na­ma dėl se­niū­ni­jos žmo­nių – di­dži­ą­ją da­lį lan­ky­to­jų jie ir su­da­ro.

„Ne­ma­žai mū­sų gy­ven­to­jų gy­ve­na be pa­to­gu­mų, nuo­ša­les­niuo­se kai­muo­se. Pir­tis rei­ka­lin­ga tam, kad šva­riau gy­ven­tu­me. Kar­tais žmo­nės pa­pra­šo se­niū­ni­jos, kad leis­tu­me dy­kai nu­si­praus­ti. Aiš­ku, kad ne­at­sa­ko­me“, – pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vas, pri­min­da­mas, kad pir­ties pa­slau­gos – vie­na iš so­cia­li­nės pro­gra­mos da­lių.

Iš­gir­dęs per­duo­tą skun­dą dėl nuo­gy­bių se­niū­nas pa­ti­ki­no, kad ieš­kos kom­pro­mi­so. Ne­ma­no, kad de­rė­tų už­draus­ti žmo­nėms pa­si­va­no­jus iš­ei­ti į lau­ką gry­no oro įkvėp­ti. Ta­čiau iš­ei­tį ma­to. Re­a­liau­sias bū­das bū­tų per­spė­ti lan­ky­to­jus, kad iš­ei­da­mi į lau­ką pri­si­deng­tų vie­tas, ku­rių ne­de­ra ro­dy­ti vie­šai.

„At­si­vė­sin­ti ga­li­ma iš­ei­ti ir pri­si­den­gus, ko­kiu rankš­luos­čiu ap­si­vy­nio­jus. Pa­ka­bin­si­me prie­pir­ty­je to­kį pra­šy­mą“, – ža­da S. Stim­bu­rys.

Baus­ti ne­sku­bė­tų

Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ai­das Dut­kus ma­no, kad mi­nė­tų pir­ties klien­tų el­ge­sį, apie ku­rį pa­sa­ko­jo mū­sų pa­šne­ko­vė, vie­na­reikš­miš­kai ver­tin­ti bū­tų sun­ku.

Pa­sak jo, el­ge­sio nor­mas vie­šo­se vie­to­se bu­vi­mas nuo­gam kaip ir pa­žei­džia, ta­čiau pa­rei­gū­nai, ga­vę to­kį pra­ne­ši­mą, pir­miau­sia aiš­kin­tų­si – o ką gi nuo­ga­liai da­ro. „Jei tie vy­rai tik iš pir­ties į prie­pir­tį iš­ei­na at­si­gai­vin­ti, yra vie­na, jei nuo­gas vaikš­čio­tų po mies­te­lį, vi­sai ki­ta, o dar ki­taip rei­kė­tų ver­tin­ti, jei ap­link mo­kyk­lą trin­tų­si ir vai­kams de­monst­ruo­tų“, – aiš­ki­na vir­ši­nin­kas.

Pa­sak jo, mi­nė­tuo­ju at­ve­ju net ir ga­vę pa­reiš­ki­mą, ne­sku­bė­tų baus­ti. Tuo tar­pu, anot pa­šne­ko­vo, jei bū­tų nu­sta­ty­ta, jog as­muo sa­vo nuo­gu­mą de­monst­ruo­ja ty­čia, at­kreip­da­mas ki­tų dė­me­sį, ga­li už­trauk­ti ir bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę.