„Pušelės“ sodo bendrija šiemet mini 35 metų sukaktį. Jau 17 metų jai vadovaujanti Tivana Baranovienė sako, kad per kelis dešimtmečius sodų bendrijos neatpažįstamai pasikeitė – daržus ir sodus pakeitė gėlynai, vejos, didžiuliai namai ir tvoros.
„Pušelės“ sodų bendrija kartais pavadinama prestižine. Lietuvos sodininkų draugija jai yra suteikusi pavyzdinės sodų bendrijos vardą. Čia sklypeliai – vieni brangiausių rajone, didelis dėmesys skiriamas bendrų plotų priežiūrai, vieta yra patogi – šalia miesto. Be to, sodas turi savo vietinį vandentiekį, dėl puikaus susisiekimo sklypelius čia noriai perka vilniečiai.
„Pušelėje“ – 412 sklypelių, kuriuos yra įsigiję 360 savininkų.
Pastebima – vis daugiau savininkų esant galimybei įsigyja ne tik gretimus, bet ir valdo po tris ar net keturis 6 arų sklypus.
Pirmininkė džiaugiasi – net 7 sklypeliai yra pripažinti pavyzdiniais ir vos 8, iš kurių 4 – vienų savininkų, yra beviltiškai apleisti.
Negauna paramos
Kai tiek daug gyventojų bei statinių, nemažai ir įvairių problemų. Pirmininkei skaudžiausia, kad sodų bendrijos pagal mūsų šalies įstatymus negali pretenduoti į jokią ES lėšomis finansuojamą paramą. Negauna ir jokios valstybės paramos, neatliekami čia infrastruktūros gerinimo darbai.
Net namų stogų šiferio keitimo programoje sodų bendrijų gyventojai negali dalyvauti…
Bendrijose nenutiesti nei vandentiekio, nei kanalizacijos tinklai. Čia pat žmonių šulinys, čia pat – vietinė kanalizacijos talpa.
Pirmininkė svarsto, jog valstybė padarė klaidą, leisdama gyventi soduose ir statyti bet kokio dydžio namus, tačiau nekurdama infrastruktūros.
Baranovienė ne kartą bendrijos narių vardu savo rūpesčius yra išsakiusi rajono vadovams. Vienas aktualiausių bendrijos pageidavimų – nutiesti dviračių-pėsčiųjų taką per mišką nuo Ąžuolų gatvės Ukmergėje link jų teritorijos. Tačiau kol kas jokių pažadų dėl tako sodininkai neturi.
Augina tik žolę
Kaip pasikeitė gyvenimas soduose per 17 metų, kuomet pradėjo vadovauti šiai bendrijai? T. Baranovienė sako, kad pirmiausiai pasikeitė patys sodų sklypeliai – daržus ir uogynus pakeitė vejos, gėlynai, baseinai.
Pirmininkei keistokai atrodo visiškas atsisakymas auginti sode ką nors valgoma. Auginti ir tręšti vien tik žolę jai neatrodo labai jau prasminga, juolab, kad pastaruoju metu viešai vis daugiau akcentuojama ekologiškų, pačių užaugintų daržovių nauda…
Prieš kelis dešimtmečius, pasak pašnekovės, nuolatos soduose gyveno tik vienintelė karvutę auginusi moterytė. Šiuo metu „Pušelėje“ nuolatos gyvena, čia gyvenamąją vietą deklaruoja 53 šeimos, kuriose auga 38 vaikai. Dar 21 namas baigiamas statyti.
O ar yra laikančių naminių gyvūnų? Pasirodo, tokių netrūksta. Ir ne tik šunelių ar kačių – soduose auginamos vištos, triušiai, čia stovi bičių aviliai. Pati T. Baranovienė taip pat turi augintinę – ožkytę. Iš jos dviguba nauda: ir pienas, ir nemokamos žolės šienavimo paslaugos.
Pasiekia ir teismus
Ar tarp gyventojų nekyla nesutarimų? Pirmininkė pripažįsta: tenka atlikti taikdario vaidmenį, taikant kaimynus. Viena kita byla dėl žemės rėžio pasiekia net teismus. Juose tenka dalyvauti ir sodininkų bendrijos vadovei.
Baranovienė sako kiekvienu metų laiku turinti vis kitokių rūpesčių. Žiemos metu didžiausia bėda – sniego valymo darbai. Bendrijos teritorija priklauso kitoje autostrados pusėje esančiai Lyduokių seniūnijai. Tad teoriškai technikos sniego valymui turėtų prašytis šioje seniūnijoje, bet kaip ją per autostradą atgabenti?
Vasarą, ypač tokią sausringą, kaip ši, aktualiausia vandens stygiaus problema. Pirmininkė paskaičiavo: per 14 valandų jų bendrija sugeba sunaudoti 160 tonų vandens. Tai gerokai daugiau, nei per tą laiką jo sunaudoja visa Lyduokių gyvenvietė.
Didelė dalis jo išliejama net ne gėlėms ar daržovėms, o vejai lieti. Deja, esant tokiam poreikiui per sausrą vandens visiems jau nebepakanka – vietinis vandentiekis nėra tiek pajėgus.
Kad visi bendrijos nariai galėtų gauti vandens, pirmininkei per karščius tenka jį normuoti. Vieniems kvartalams – užsukti, kitiems – atsukti.
Baranovienė pastebi, kad nors per kelis dešimtmečius sodų bendrijos neatpažįstamai pasikeitė, problemų jose nė kiek nesumažėjo, tiesiog jos tapo kitokios. O kad problemos neatrodytų tokios didelės ir jas pavyktų lengviau išspręsti, sodininkai organizuoja šventes ir net ekskursijas.
Atšventė jubiliejų
„Pušelės“ sodų bendrijos 35-erių metų jubiliejus praėjusį šeštadienį buvo iškilmingai paminėtas Kultūros centre vykusioje šventėje. Susirinkusiuosius sveikino gausus būrys svečių. Kolegos sodininkai iš Alytaus atvyko net su savo saviveikliniu kolektyvu. Taip pat koncertavo muzikantai iš Lyduokių. Eksponuota rudens gėrybių paroda.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas už rūpestingai tvarkomą sodą rajono mero padėkas įteikė Zitai Gvazdauskienei, Vijoletai Gudanavičienei, Aldonai Klinkevičienei. Jis pats yra šios bendrijos narys, su žmona puoselėjantis čia sodo sklypą.
Ir pats administracijos direktorius už rūpestingai tvarkomą sodą su žmona sulaukė padėkos. Ją įteikė šventėje dalyvavęs Seimo narys Kazys Grybauskas.
Jis taip pat paskelbė, kad pavyzdiniu 2015-ųjų sklypu šiemet išrinktas Irenos ir Kęstučio Aniukščių sklypas.
Į jubiliejų taip pat atvyko Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba. LR žemės ūkio ministrės ir Lietuvos sodininkų draugijos padėkas jis įteikė Eugenijai Margevičienei, Ingai Mingailienei, Audronei Norgelienei, Tivanai Baranovienei.
Susirinkusiuosius sveikino Ukmergės susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Antanas Perednis bei kiti svečiai.