Pastato gyventojai jaučiasi nesaugūs

Uk­mer­gės Kal­vių gat­vės 1-ojo na­mo gy­ven­to­jai ta­po sa­vo na­mo įkai­tais. Mies­to cen­tre esan­tis dau­gia­bu­tis yra ava­ri­nės būk­lės, dau­gu­ma jo bu­tų ap­leis­ti.

Li­ku­si gy­ven­ti vie­nin­te­lė šei­ma jau­čia­si pa­lik­ta li­ki­mo va­liai. Žmo­nės bai­mi­na­si, kad ku­rią die­ną ne­lik­tų pri­spaus­ti griu­vė­sių.

„At­ei­kit, pa­ro­dy­sim, kaip mes gy­ve­na­me“, – pra­šė re­dak­ci­jai sa­vo pro­ble­mą pa­pa­sa­ko­ju­si Li­na Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Še­šių bu­tų na­mas pa­čia­me mies­to cen­tre – tik­rų tik­riau­sias na­mas-vai­duok­lis. Pen­ki bu­tai ja­me tuš­ti, tik vie­na­me įsi­kū­ru­si L. Si­mo­na­vi­čiū­tės šei­ma.

Į vi­di­nį kie­me­lį už­ei­ti bau­go­ka – na­mo sie­nos su­skel­dė­ju­sios, vie­na jų – per vi­są na­mo aukš­tį. Be­veik sprin­džio plo­čio ply­šys ban­dy­tas už­san­da­rin­ti, bet pa­na­šu, jog toks „re­mon­tas“ tik kos­me­ti­nis ir re­a­lios nau­dos duo­da ma­žai.

Įlin­ku­sius an­tro na­mo aukš­to bal­ko­nus ro­dy­da­ma L. Si­mo­na­vi­čiū­tė sa­ko, kad po jais žai­džia jų ma­ža­me­tė duk­ra, pas ją at­ėję gat­vės drau­gai.

Ant vie­nų pe­čių

Ke­li pir­mo aukš­to bu­tai nė ne­ra­ki­na­mi – sa­vi­nin­kams jų ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas vi­sai ne­rū­pi. Skląs­tis už­kiš­tas pa­ga­liu­ku ir tiek. Bu­to vi­du­je – smar­vę sklei­džian­tis šiukš­ly­nas. Už ke­lių met­rų nuo šios lan­dy­nės – nau­jos, tvar­kin­gos mi­nė­tos šei­mos bu­to šar­vuo­tos du­rys, plas­ti­ki­niai lan­gai.

Pa­šne­ko­vė įsi­ti­ki­nu­si, kad se­na­mies­ty­je, pa­čia­me mies­to cen­tre, esan­tis pa­sta­tas sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jams nė kiek ne­rū­pi. Gy­ve­na­ma­sis pa­sta­tas 1997 me­tais bu­vo pri­pa­žin­tas ava­ri­niu. Ta­čiau jo­kių prie­mo­nių jį re­mon­tuo­ti ar iš­kel­din­ti gy­ven­to­jus ne­si­im­ta dau­giau kaip de­šimt­me­tį. At­virkš­čiai – prieš ke­le­tą me­tų įtrau­kė į kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą ir pri­me­tė jo re­mon­tą gy­ven­to­jams.

Šei­ma pa­sa­ko­jo, kad kaip įma­ny­da­mi ban­do griū­van­tį pa­sta­tą kaž­kaip ap­sau­go­ti nuo ap­lin­kos po­vei­kio. Su­re­mon­ta­vus ka­mi­ną, van­duo pro sto­go ply­šius ne­be­srū­va.

„Juk mes vie­ni vi­so na­mo tik­rai ne­su­re­mon­tuo­sim. Tai te­gu ieš­ko ki­tų sa­vi­nin­kų, te­gu juos kaž­kaip pri­ver­čia, pa­ga­liau – bau­das ski­ria“, – svars­to vie­nin­te­liai šio na­mo gy­ven­to­jai.

Si­tu­a­ci­ja iš­skir­ti­nė

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos vy­riau­sio­ji vals­ty­bi­nė ins­pek­to­rė Lo­re­ta Bu­ko­vec­kie­nė aiš­ki­no, kad į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą įtrauk­tu pa­sta­tu rū­pin­tis pri­va­lo sa­vi­nin­kai. Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tus tu­ri in­for­muo­ti apie pa­sta­to būk­lę, at­sa­ko už ją pa­gal įsta­ty­mus.

Ta­čiau Kal­vių gat­vės 1-ojo na­mo si­tu­a­ci­ja yra kiek iš­skir­ti­nė – pa­na­šu, kad 6 bu­tų pa­sta­tas šiuo me­tu rū­pi tik vie­nin­te­lei ja­me gy­ve­nan­čiai šei­mai. Šiems žmo­nėms iš­ki­lu­si ir di­džiau­sia grės­mė, kad iš­ėjus į kie­mą ant gal­vos nu­kris ply­ta ar net bal­ko­nas. Ki­tų bu­tų sa­vi­nin­kai šia­me na­me ne­gy­ve­na.

Na­mo gy­ven­to­ja L. Si­mo­na­vi­čiū­tė svars­to, kad ir šiuo po­žiū­riu sa­vi­val­dy­bė nuo sa­vęs at­sa­ko­my­bės nu­si­mes­ti ne­ga­li – vie­nas iš bu­tų kaip tik ir pri­klau­so jai kaip so­cia­li­nis būs­tas.

Ta­čiau kaip tik rug­pjū­čio mė­ne­sio ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­dy­je sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pra­šė pri­ta­ri­mo dėl šio būs­to iš­brau­ki­mo iš so­cia­li­nių būs­tų są­ra­šo. Jo la­biau ap­si­mo­ka at­si­sa­ky­ti ne­gu re­mon­tuo­ti.

Spren­di­mo ieš­kos

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Sta­sys Jac­kū­nas sa­kė, kad šis pa­sta­tas jam ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą.

„Bu­vau nu­va­žia­vęs ap­žiū­rė­ti. De­ja, šei­mi­nin­kų ne­bu­vo, ta­čiau iš iš­orės ne­kaip at­ro­do. Liūd­no­kas vaiz­das. Kol kas net ne­įsi­vaiz­duo­ju, ką ga­lė­tu­me pa­da­ry­ti“, – pri­si­pa­žįs­ta S. Jac­kū­nas. Ta­čiau jis pa­ti­ki­no, kad dėl šio na­mo būk­lės bus ta­ria­ma­si su įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tais.