Lietuviškas gintaras Kinijos žemėje

Lietuviškas gintaras Kinijos žemėje / Renginio dalyviai.

Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje pristatytas unikalus projektas – Kinijoje, Jinzhou mieste, Lietuvos mokslininkų įrengtas Baltų kultūros parkas.

Šį projektą ukmergiškiams pristatė jo vadovas ir autorius – Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedros vedėjas profesorius Petras Grecevičius. Atvykti į Ukmergę profesorių pakvietė jo dukra – Sližių kaimo bibliotekoje dirbanti Rasa Vasiliauskienė.

2013 metais minėtame Kinijos mieste vyko Pasaulinė parkų kultūros paroda EXPO 2013. Šia proga 400 hektarų teritorijoje buvo kuriama parko erdvė. Paskutiniame vertinimo etape iš beveik pusšimčio įvairių pasaulio šalių architektų pateiktų darbų konkurso komisija atrinko 20 geriausių projektų iš visų planetos regionų. Kiekvienam projektui buvo skirta po vienodą gabalėlį žemės – 0,5 ha.

Aukso medaliu buvo įvertintas Filipinų projektas, sidabras atiteko Naujajai Zelandijai, trečiąjį – bronzos apdovanojimą pelnė Lietuva – architektūros daktaro P. Grecevičiaus vadovaujama kūrybinė grupė. Tarp 20 atrinktų projektų buvo ir Kolumbijos, Meksikos, Singapūro, Portugalijos, Australijos, Indijos, Didžiosios Britanijos, kitų valstybių darbai.

Pasak profesoriaus, Baltų kultūros parke visos vertybės yra perteikiamos per kraštovaizdžio prizmę, didžiausią pagarbą atiduodant seniesiems baltų kultūros ženklams ir simboliams. Čia pasodinti ąžuolai, pušys, diemedžiai, įrengtos unikalios Neringos vėtrungės su baltų visatos ženklais, plokščiadugnės valtys, Palangos parke, ant Birutės kalno, stūksančios observatorijos sumažintas maketas. Pagal baltiškosios svastikos pavyzdį parke pastatyta granitinė stela, kurią palietus ranka išsipildo gerieji norai, vaikams skirti lauko vargonai.

Suformuotoje nedidelėje pelkėje įrengta kūlgrinda – akmenimis grįstas slaptas takas. Tokiais takais senovės lietuviai gelbėdavosi nuo užpuolikų. Parką puošia baltiškos saulutės, runos, žalčio, Juodkrantės gintaro lobio motyvai. Saują gintaro gabalėlių, atvežtų iš Baltijos pajūrio, lietuviai išbarstė savo parke kaip sėkmės simbolį. Jo lankytojai supažindinami su gintaro kultūra, čia pat po atviru dangumi gali klausytis M. K. Čiurlionio muzikos.

Susitikimo metu pasakodamas apie Kinijoje iškilusį Baltų kultūros parką, projekto autorius P. Grecevičius prisipažino, jog dalyvavo šiame konkurse ne vien profesinio smalsumo vedinas. Jis nuo mokyklos laikų domėjosi Rytų kultūra, jų šalių tradicijomis, žmonių gyvenimo būdu. „Gali būti, kad aname gyvenime buvau gimęs Japonijoje“, – su šypsena kalbėjo profesorius.

Nuo jaunystės puoselėjo svajonę aplankyti Kiniją. Svajonė išsipildė: viešėjo čia ne kartą ir ne du. Lankėsi šioje šalyje kaip turistas, dalyvavo čia vykusiame Pasaulinės kraštovaizdžio architektų organizacijos (IFLA) kongrese. Todėl pažįsta šią šalį ne iš spaudos ar televizijos kuriamų stereotipų. Profesorius įsitikinęs, kad Kinijoje, kur puikiai derinamos senosios tradicijos su naujosiomis, kur gerbiama tai, ką sukūrė ankstesnės kartos, o žmonės labai darbštūs ir žingeidūs, baltų kultūros ženklai lietuvių įrengtame parke bus matomi ir gerbiami.

Renginio metu pristatytas projektas susilaukė didelio susidomėjimo. Su pasaulinį pripažinimą pelniusia originalia iniciatyva architektą sveikino kolegos, bičiuliai, artimieji. Tarp jų – rajono Kultūros tarybos pirmininkas Albinas Kuliešis, visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys, Sližių krašto ūkininkas Steponas Jankeliūnas, buvęs Ukmergės prekybinės bazės direktorius, o dabar – UAB „Vilniaus medicinos technika“ vadovas Vytas Juzukonis ir kiti.

Vakaro dalyviams koncertavo Sližių folkloro kolektyvas „Siemanys“, vadovaujamas Stasės Novikienės. Patys pasidabinę spalvingais vasaros žolynais, į susitikimą bibliotekoje siemaniečiai atvyko priskynę rugiagėlių, ramunių, paparčių puokščių, pripynę ąžuolo lapų vainikų, kuriais papuošė klaipėdietį architektą Petrą Grecevičių ir kitus svečius. Sližių pievose surinktų žiedų kupina kraitele profesorių sveikino dukra Rasa, dabar jau ne taip ir dažnai sugrįžtanti į tėvų namus, o anūkė Laura, kaip ir mama su tėčiu, dainuojanti „Siemanio“ kolektyve, ankstų tos dienos rytą, ruošdamasi susitikimui su seneliu, dar suspėjo pririnkti jam kraitelę miško uogų.

Nuoširdžiai žavėdamasis folkloro atlikėjų dainomis, dėkodamas jiems už šiltą sutikimą, profesorius tikino: kol kaimas dainuoja, gyvuos ir Lietuva!

Rasa GRIŠKEVIČIENĖ

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Lietuviškas gintaras Kinijos žemėje / Renginio dalyviai.

Lietuviškas gintaras Kinijos žemėje / Renginio dalyviai.

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *