Kai gy­ve­ni­mą „trum­pi­na“ straz­da­nos

Švie­siap­lau­kių ar rus­vap­lau­kių mė­ly­na­kių žmo­nių odą pa­va­sa­rį nu­be­ria straz­da­nos. Ko­dėl vie­niems žmo­nėms sau­lės bu­či­niais va­di­na­mų dė­mių at­si­ran­da, o ki­tiems – ne? Straz­da­nos – tai pig­men­ti­nės dė­mės, ku­rios yra įgim­tos, pa­vel­di­mos. Jų at­si­ran­da vai­kys­tė­je, maž­daug nuo tre­jų me­tų. Į straz­da­nas pa­na­šios ir ki­tos pig­men­ti­nės dė­mės – šla­kai. Jų at­si­ran­da smar­kiai nu­de­gus sau­lė­je. Straz­da­nos pa­pras­tai nu­sė­ja vei­do, ran­kų odą, o šla­kų at­si­ran­da vie­to­se, ku­rios bu­vo smar­kiai nu­de­gu­sios sau­lė­je, pa­vyz­džiui, ant nu­ga­ros. Straz­da­nos ir šla­kai iš­lie­ka vi­są gy­ve­ni­mą ir sa­vai­me ne­iš­nyks­ta – tik straz­da­nos žie­mą ga­li tap­ti ne to­kios pa­ste­bi­mos, o va­sa­rą, kai žmo­gus daž­niau bū­na sau­lė­je, jos pa­si­da­ro ryš­kes­nės ir ma­to­mes­nės. Tai pri­klau­so nuo odos ti­po.

Žmo­nės, ku­rių oda yra pir­mo ar an­tro ti­po, jaut­res­ni sau­lės spin­du­liams, nes jų odo­je ga­mi­na­si ma­žiau pig­men­to me­la­ni­no. Bū­tent švie­siap­lau­kių ir rus­vap­lau­kių mė­ly­na­kių odą daž­niau­siai nu­be­ria straz­da­nos. Jų ryš­ku­mas taip pat pri­klau­so nuo to, kiek il­gai žmo­gus bū­na sau­lė­je, ar nau­do­ja ap­sau­gi­nius kre­mus, ar kai­ti­na­si vi­dur­die­nį, kai sau­lės spin­du­liai pa­tys kenks­min­giau­si. Ul­tra­vio­le­ti­niai sau­lės spin­du­liai ska­ti­na straz­da­nų iš­ryš­kė­ji­mą. Ta­čiau jos ga­li iš­ryš­kė­ti net ir ne­bū­nant sau­lė­je, o ap­si­lan­kius so­lia­riu­me. Pig­men­ti­nių dė­mių ga­li at­si­ras­ti nuo kos­me­ti­kos prie­mo­nių, vais­tų, pa­vyz­džiui, te­pa­lų spuo­gams gy­dy­ti. Odos jaut­ru­mas sau­lei pa­di­dė­ja ir ge­riant an­ti­bio­ti­kus. Lau­kian­tis odos pig­men­ta­ci­ja taip pat pa­ryš­kė­ja – tai le­mia hor­mo­ni­niai or­ga­niz­mo po­ky­čiai. To­dėl straz­da­nos taip pat ga­li iš­ryš­kė­ti. Odos pig­men­ta­ci­ją ga­li iš­ryš­kin­ti ir kon­tra­cep­ti­nės tab­le­tės.

Šla­kų ga­li at­si­ras­ti ser­gant žar­ny­no ir ke­pe­nų li­go­mis. Šias li­gas ga­li­ma įtar­ti at­si­ra­dus šla­kų ant lū­pų.

Straz­da­nų ir šla­kų ga­li­ma iš­veng­ti kruopš­čiai te­pan­tis ap­sau­gi­niu kre­mu nuo sau­lės. Šio kre­mo ap­sau­gi­nis fil­tras tu­rė­tų bū­ti ne ma­žes­nis nei 15. Jei ke­ti­na­ma ei­ti į pa­plū­di­mį, kre­mas tu­rė­tų bū­ti at­spa­rus van­de­niui. Straz­da­nų ir šla­kų ne­bū­ti­na nai­kin­ti. Ta­čiau jei tai ne­lei­džia ra­miai gy­ven­ti, rus­vas odos dė­mes ga­li­ma nai­kin­ti au­ga­li­nė­mis ba­li­na­mo­sio­mis me­džia­go­mis – kre­mais, ku­rių su­dė­ty­je yra daug vi­ta­mi­no C, įvai­rių vai­sių rūgš­čių, vy­nuo­gių eks­trak­tų.

Straz­da­nų ša­li­ni­mas – ne­leng­vas pro­ce­sas, tam rei­kia kan­try­bės. Kre­mais odą rei­kia tep­ti net iki tri­jų mė­ne­sių. Taip pat ne­rei­kia pa­mirš­ti ap­sau­gi­nių kre­mų nuo sau­lės. Jei­gu jų ne­nau­do­si­te, ba­li­na­mo­sios prie­mo­nės ne­tu­rės jo­kio po­vei­kio.

Straz­da­nos nai­ki­na­mos ir spe­cia­liu la­ze­riu, ku­ris nuo odos pa­vir­šiaus ša­li­na pig­men­tą.