Justė PAŽŪSYTĖ

Sie­si­kų vi­du­ri­nės mo­kyk­los ket­vir­to­kė

Že­mė

Že­mė di­de­lė, kaip ka­muo­lys,

Ku­rio pa­spir­ti nieks ne­drįs!

Ka­muo­lys la­bai spal­vo­tas,

Že­mės plo­tu jis nu­klo­tas!

Pa­ieš­ko­ki­me drau­ge –

Gal su­ra­sim jį kam­pe?

Ieš­kom, žiū­rim net su­ši­lę,

Ant ko sto­vim, nieks ne­ži­no…

Že­mė di­de­lė la­bai,

Pa­žiū­rė­ki – ar ma­tai?

La­šiu­kai

Kapt, kapt, kapt

Lie­taus la­šai bel­džia­si į lan­gus.

Gal jie pra­šos į sve­čius?

Kaip aš juos vi­sus su­tik­siu?

Šim­to jų net ne­pa­im­siu!

Jų tiek daug, be ga­lo daug!

Su­skai­čiuot bus dar sun­kiau!

Ką da­ry­ti, ką da­ry­ti?

Ir lie­tus nu­sto­jo ly­ti…

Taip ir li­ko ne­ži­nia,

Ar jų trys šim­tai, ar ne?

Gre­ta ANDRIKONYTĖ,  Se­na­mies­čio pa­grin­di­nės mo­kyk­los ket­vir­to­kė

Ei­lė­raš­tis Že­mei

Ačiū dan­gui, kad že­mę gai­vi­na,

Ačiū že­mei, kad gė­les au­gi­na.

Gal Die­vas vis­ką su­kū­rė?..

Ačiū, ačiū tau, Die­vu­li.

Ačiū mo­ky­to­jams, kad mo­ko,

Ir se­su­tei, ir mo­čiu­tei, kad pa­glos­to.

Ačiū tau, sau­lu­te, kad  švie­są sklei­di

Ir ma­ne – ma­žu­tę – au­gi­ni.