„Ukmergės žinių“ redakcijoje apsilankęs Maironio gatvėje gyvenantis Vytautas pastebėjo, kad kovo mėnesį už šildymą ir karštą vandenį UAB „Ukmergės šilumos“ sąskaitoje nurodyta didesnė kaina nei buvo vasarį.
Gedimino Nemunaičio nuotr.
Vasario mėnesį už šilumą mokėjo 7,07 euro cento už kilovatvalandę, o kovą – 7,31. Už karšto vandens kubinį metrą vasarį skaičiuoti 6,56, o kovą 6,69 euro.
Pabrangimas ukmergiškiui keistas visomis prasmėmis ir tuo, kad miestas pradėtas kūrenti iš biokuro katilinės ir kalbama apie pingančią šilumą. Dar ir tuo, kad kovo mėnesį oro temperatūra buvo net 4 laipsniais aukštesnė nei vasarį.
UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Raimondas Ragauskas paaiškino, kad biokatilinės teikiamos šilumos naudą gyventojai pajus, kuomet bus perskaičiuotos bazinės šilumos kainos dedamosios tretiems bazinės kainos metams.
Jos bus perskaičiuotos vasarą ir, anot pašnekovo, nuo naujojo kūrenimo sezono pradžios vartotojai turėtų jau pajusti biokuro katilinės naudą.
Mat bazinės šilumos kainos dedamosios formulės nustatytos trejiems metams. Perskaičiuojamos kasmet, atsižvelgiant į kai kuriuos kriterijus – į kuro struktūrą, pardavimų dydį, kitus Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatytus kriterijus.
UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos ir karšto vandens kainas perskaičiuoja kas mėnesį, įvertindama faktines kuro įsigijimo išlaidas. Perskaičiavimas atliekamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką. Anot direktoriaus, perskaičiavimo teisingumą patikrina anksčiau minėta institucija.
Kaip paaiškino R. Ragauskas, gyventojo minimas šilumos ir karšto vandens kainų pokytis „buvo sąlygotas ne tik biokuro, bet ir faktinėmis gamtinių dujų kainomis ir nepriklausė nuo bendrovės valios“.
Kovo mėnesį padidėjusiai šilumos ir karšto vandens kainai įtakos turėjo iš Suskystintų dujų terminalo pirkto kuro kaina.
Ji, anot direktoriaus, kiek didesnė nei AB „Lietuvos dujos“, tačiau įmonė pirkti dujas iš Suskystintų dujų terminalo yra įpareigota įstatymu.
Ligita JUODVALKIENĖ
