Kriminalu pavertė pirties remontą

Ant­ra­die­nį vie­nos te­le­vi­zi­jos pra­mo­gi­nė­je lai­do­je pa­ro­dy­tas siu­že­tas apie su­re­mon­tuo­tą UAB „Uk­mer­gės ši­lu­ma“ pir­tį ant Ma­kio eže­ro kran­to. Ši­lu­mi­nin­kai ap­kal­tin­ti ne­re­gė­tu iš­lai­da­vi­mu. 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.

Ta­čiau šios įmo­nės va­do­vas įsi­ti­ki­nęs, kad pa­na­šios lai­dos tė­ra są­skai­tų su­ve­di­nė­ji­mas.  

Žur­na­lis­tus prie Ma­kio iš­kvie­tė Uk­mer­gės mies­to ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas Ju­lius Ka­zė­nas. Jis pats šiuo me­tu kon­flik­tuo­ja su sa­vi­val­dy­be dėl šiai pri­klau­san­čių pa­tal­pų, ku­rio­se įkur­din­tas „Skruz­dė­ly­no tur­ge­lis“. Sa­vi­val­dy­bė nu­ro­dė iš šių ava­ri­nių pa­tal­pų iš­si­kel­ti, bet J. Ka­zė­nas ne­su­tin­ka… 

Iš­kvies­tiems žur­na­lis­tams J. Ka­zė­nas ti­ki­no, kad pir­tis ant Ma­kio kran­to – ra­jo­no val­džios pa­si­links­mi­ni­mo vie­ta, o pa­pras­ti uk­mer­giš­kiai ją ma­to kaip sa­vo au­sis. Su­re­mon­tuo­ta ir pri­žiū­ri­ma pir­tis esą už vi­sų ši­lu­mos var­to­to­jų pi­ni­gus, o re­mon­tas tu­rė­jęs kai­nuo­ti šim­tus tūks­tan­čių li­tų.

Ob­jek­tas – tei­sė­tas „pa­li­ki­mas“

Prieš te­le­vi­zi­jos ka­me­ras ty­lė­jęs įmo­nės va­do­vas Rai­mon­das Ra­gaus­kas sa­ko jau ne kar­tą tu­rė­jęs rei­ka­lų su pa­na­šio­mis pra­mo­gi­nė­mis lai­do­mis. Jis yra su­lau­kęs tei­si­nin­kų pa­ta­ri­mų to­kiu at­ve­ju ge­riau nie­ko ne­kal­bė­ti, nes pa­na­šūs pra­mo­gi­niai siu­že­tai ne­at­spin­di tik­ro­vės.

Pa­sak di­rek­to­riaus, įmo­nei pri­klau­san­ti pir­tis ant Ma­kio kran­to pa­sta­ty­ta 1995 me­tais. Čia taip pat yra ir po­il­sio na­me­lis.

Vie­nu me­tu po­il­sia­vie­tę bu­vo ke­ti­na­ma par­duo­ti, ta­čiau pa­si­rink­tas ki­tas va­rian­tas – nau­do­ti pa­sta­tą įmo­nės dar­buo­to­jų reik­mėms. „Ko­dėl tu­rė­ti sa­vo dar­buo­to­jų po­il­siui, svei­ka­tos stip­ri­ni­mui skir­tą vie­tą yra ver­ti­na­ma kaip nu­si­žen­gi­mas ar lė­šų švais­ty­mas? Juk jie ir yra Uk­mer­gės ben­druo­me­nės da­lis“, – svars­to R. Ra­gaus­kas.

Tuo la­biau, kad to­kių po­il­si­nių tu­ri ne tik pri­va­čios, bet ir vals­ty­bi­nės įmo­nės. Čia va­sa­rą il­si­si jų dar­buo­to­jai su šei­mo­mis.

„Ši­lu­mie­čiai“ – taip pat ben­druo­me­nės na­riai

Di­rek­to­rius pa­sa­ko­jo, jog re­tą sa­vait­ga­lį va­sa­rą šia­me vaiz­din­ga­me gam­tos prie­globs­ty­je ne­si­il­si jų dar­buo­to­jai. Yra įmo­nė­je ir spe­cia­lus są­siu­vi­nis, ku­ria­me fik­suo­ja­mas jų ap­si­lan­ky­mo gra­fi­kas.

Pir­tis ir po­il­sio na­me­lis re­mon­to ne­bu­vo ma­tę ge­rą de­šimt­me­tį – su­si­dė­vė­jo taip, kad į su­pu­vu­sių grin­dų ply­šius net ko­jos lin­do. Iš po­il­siau­jan­čių­jų su­lauk­ta prie­kaiš­tų, jog čia ne­sau­gu, ga­li­ma su­si­žeis­ti.

Su val­dy­bos „pa­lai­mi­ni­mu“

Eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos ra­jo­ne są­ly­go­mis re­mon­tuo­ti ob­jek­tą min­čių ne­ki­lo. Ta­čiau per­nai pel­no tu­rė­ju­si įmo­nė nu­spren­dė at­lik­ti jos re­mon­tą. Di­rek­to­rius tei­gia, jog vis­kas da­ro­ma ga­vus įmo­nės val­dy­bos pri­ta­ri­mą. 

Taip pat jis pa­ti­ki­no, kad lai­do­je įvar­din­ta su­ma, kiek tu­rė­jęs kai­nuo­ti pir­ties re­mon­tas, pa­di­din­ta de­šim­te­rio­pai.

Re­mon­tas dar ne­baig­tas, o kai dar­bai bus at­lik­ti, są­ma­tą, kiek tiks­liai tai at­si­ė­jo, pa­teiks įmo­nės val­dy­bai.

Ne­at­me­ta­ma, kad at­ei­ty­je įmo­nė ga­lė­tų gau­ti ir pa­pil­do­mų lė­šų nuo­mo­da­ma pir­tį. Ta­čiau no­rint teik­ti to­kias pa­slau­gas, rei­kė­tų su­re­mon­tuo­ti ir po­il­sio na­me­lį.

Įta­ria sie­kį su­si­do­ro­ti

Di­rek­to­rius pri­si­pa­žįs­ta, jog jam ky­la įta­ri­mų, kad to­kiais kal­ti­ni­mais ban­do­ma su­men­kin­ti sėk­min­gai vyk­do­ma įmo­nės veik­la ir gau­na­mas pel­nas.

Mat prieš ke­le­tą me­tų pe­rė­mus ši­lu­mos ūkį iš bu­vu­sio nuo­mi­nin­ko, te­be­si­tę­sia teis­mų ma­ra­to­nas. Ne pa­slap­tis, kad iš­li­ko ir už­ku­li­si­nė kon­flik­ti­nė si­tu­a­ci­ja.

O kas tos J. Ka­zė­no pa­ste­bė­tos van­de­ny­je prie pir­ties su­si­kau­pu­sios gels­vos me­džia­gos, įvar­din­tos kaip „im­preg­nan­tas“, esą tu­rin­čios su­do­min­ti ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus?

„Tai tik žie­da­dul­kės. Pir­tis miš­ke, ap­link vi­są eže­rą pu­šys, nuo ku­rių jos ir kren­ta. Su­kri­tu­sias į van­de­nį vė­jas su­pla­ka į kran­tą“, – „mis­ti­nės“ me­džia­gos kil­mę pa­aiš­ki­no R. Ra­gaus­kas.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ