Antradienį vienos televizijos pramoginėje laidoje parodytas siužetas apie suremontuotą UAB „Ukmergės šiluma“ pirtį ant Makio ežero kranto. Šilumininkai apkaltinti neregėtu išlaidavimu.
Gedimino Nemunaičio nuotr.
Tačiau šios įmonės vadovas įsitikinęs, kad panašios laidos tėra sąskaitų suvedinėjimas.
Žurnalistus prie Makio iškvietė Ukmergės miesto bendruomenės pirmininkas Julius Kazėnas. Jis pats šiuo metu konfliktuoja su savivaldybe dėl šiai priklausančių patalpų, kuriose įkurdintas „Skruzdėlyno turgelis“. Savivaldybė nurodė iš šių avarinių patalpų išsikelti, bet J. Kazėnas nesutinka…
Iškviestiems žurnalistams J. Kazėnas tikino, kad pirtis ant Makio kranto – rajono valdžios pasilinksminimo vieta, o paprasti ukmergiškiai ją mato kaip savo ausis. Suremontuota ir prižiūrima pirtis esą už visų šilumos vartotojų pinigus, o remontas turėjęs kainuoti šimtus tūkstančių litų.
Objektas – teisėtas „palikimas“
Prieš televizijos kameras tylėjęs įmonės vadovas Raimondas Ragauskas sako jau ne kartą turėjęs reikalų su panašiomis pramoginėmis laidomis. Jis yra sulaukęs teisininkų patarimų tokiu atveju geriau nieko nekalbėti, nes panašūs pramoginiai siužetai neatspindi tikrovės.
Pasak direktoriaus, įmonei priklausanti pirtis ant Makio kranto pastatyta 1995 metais. Čia taip pat yra ir poilsio namelis.
Vienu metu poilsiavietę buvo ketinama parduoti, tačiau pasirinktas kitas variantas – naudoti pastatą įmonės darbuotojų reikmėms. „Kodėl turėti savo darbuotojų poilsiui, sveikatos stiprinimui skirtą vietą yra vertinama kaip nusižengimas ar lėšų švaistymas? Juk jie ir yra Ukmergės bendruomenės dalis“, – svarsto R. Ragauskas.
Tuo labiau, kad tokių poilsinių turi ne tik privačios, bet ir valstybinės įmonės. Čia vasarą ilsisi jų darbuotojai su šeimomis.
„Šilumiečiai“ – taip pat bendruomenės nariai
Direktorius pasakojo, jog retą savaitgalį vasarą šiame vaizdingame gamtos prieglobstyje nesiilsi jų darbuotojai. Yra įmonėje ir specialus sąsiuvinis, kuriame fiksuojamas jų apsilankymo grafikas.
Pirtis ir poilsio namelis remonto nebuvo matę gerą dešimtmetį – susidėvėjo taip, kad į supuvusių grindų plyšius net kojos lindo. Iš poilsiaujančiųjų sulaukta priekaištų, jog čia nesaugu, galima susižeisti.
Su valdybos „palaiminimu“
Ekstremalios situacijos rajone sąlygomis remontuoti objektą minčių nekilo. Tačiau pernai pelno turėjusi įmonė nusprendė atlikti jos remontą. Direktorius teigia, jog viskas daroma gavus įmonės valdybos pritarimą.
Taip pat jis patikino, kad laidoje įvardinta suma, kiek turėjęs kainuoti pirties remontas, padidinta dešimteriopai.
Remontas dar nebaigtas, o kai darbai bus atlikti, sąmatą, kiek tiksliai tai atsiėjo, pateiks įmonės valdybai.
Neatmetama, kad ateityje įmonė galėtų gauti ir papildomų lėšų nuomodama pirtį. Tačiau norint teikti tokias paslaugas, reikėtų suremontuoti ir poilsio namelį.
Įtaria siekį susidoroti
Direktorius prisipažįsta, jog jam kyla įtarimų, kad tokiais kaltinimais bandoma sumenkinti sėkmingai vykdoma įmonės veikla ir gaunamas pelnas.
Mat prieš keletą metų perėmus šilumos ūkį iš buvusio nuomininko, tebesitęsia teismų maratonas. Ne paslaptis, kad išliko ir užkulisinė konfliktinė situacija.
O kas tos J. Kazėno pastebėtos vandenyje prie pirties susikaupusios gelsvos medžiagos, įvardintos kaip „impregnantas“, esą turinčios sudominti aplinkosaugininkus?
„Tai tik žiedadulkės. Pirtis miške, aplink visą ežerą pušys, nuo kurių jos ir krenta. Sukritusias į vandenį vėjas suplaka į krantą“, – „mistinės“ medžiagos kilmę paaiškino R. Ragauskas.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ