Kasmetinį Deltuvos mūšį pamėgę žiūrovai prancūzų ir rusų kautynių inscenizacijos šią vasarą neišvys. Tarptautiniu tapusiam renginiui nėra pinigų. Mūšį rengiamasi paminėti kitaip, tuo metu išsiilgusieji kovų rudenį kviečiami į Pabaiską. Vilkmergės vardu dar vadinamą mūšį ligi šiol rengdavo Deltuvos seniūnija, kultūros darbuotojai.
Autorės nuotr. Ar Deltuvos mūšio festivalis taps istorija?
Pagrindinis organizatorius – Ukmergės karo istorijos klubas „1-as LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas“. Taip klubas pavadintas 1792–1794 m. Ukmergėje dislokuoto šio karinio pulko garbei.
Pasak klubo nario, savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojo Juliaus Zarecko, Deltuvos mūšis „kainuoja“ apie 15 tūkst. litų. Tiek reikia suruošti gyvosios karo istorijos festivaliu vadinamą renginį, priimti klubus iš kitų miestų ir šalių.
Ilgą laiką renginį rėmė Kultūros ministerija – jos skiriamos lėšos projektui sudarydavo didžiausią finansavimo dalį. Tarp rėmėjų – Kultūros taryba, prisidėdavo rajono savivaldybė. „Kas geranoriškai paremdavo pinigais, kas – daiktais.
Maistas, parakas, kelionės išlaidos – tie pinigai neina nereikalingiems dalykams“, – sako jis.
Lygina – jei pačiame pirmame mūšyje sulaukta apie 40 dalyvių, paskutiniuosiuose dalyvaudavo apie 200. Atvykėliams – latviams, lenkams, baltarusiams – kelionę organizatoriai finansuoja.
J. Zareckas apgailestauja, kad šiemet, pateikus projektą, lėšų mūšiui neatsirado. „Gal Kultūros tarybos kokia strategija pasikeitė, gal – prioritetai kiti, – svarsto jis. – Projektas tikrai nebuvo blogesnis. Skaudu, kad šiemet mūšio nebus – jį surengti brangu, pinigų mes neturim, o savivaldybė irgi neturi.“
Viliasi, jog nesibaigs
Pirmoji šio mūšio inscenizacija buvo surengta 1998 m. Iš pradžių renginys vykdavo kas dvejus metus, vėliau – kasmet. Pašnekovas skaičiuoja, jog Deltuvos mūšis vyko trylika kartų. Viliasi, kad tai – ne pabaiga: „Gal šitas neįvykimas bus kaip paskata savivaldybei atidžiau pažvelgti į išskirtinį ne tik rajone, bet ir šalyje renginį. Panašių būna, bet šis dėl inscenizuojamo laikotarpio ir savo apimtimi yra unikalus. Gal atsiras koks finansavimas – tikėkimės, kad neliksim be mūšio.“
Ar nepasigedo kvietimo į festivalį kasmet į jį atvykstantys minėtų klubų nariai? Anot J. Zarecko, jiems šiuo metu – kiti rūpesčiai. Mat ruošiasi į šiemet minimas Napoleono Bonaparto kariuomenę sutriuškinusio Vaterlo mūšio 200-ąsias metines. Garsiojo karvedžio epochai skirtuose renginiuose Prancūzijoje laukiama karo istorijos klubų iš visos Europos.
Paminės žygiuodami
Ukmergiškiai rengiasi bent simboliškai paminėti Deltuvos mūšį. Tai darys, birželio 28 dieną žygiuodami kartu su bendraminčiais iš kitų klubų, pasipuošę autentiškomis prancūzų kareivių uniformomis. Žygį pradės Kaune, nuo Napoleono kalno, kur prancūzų kariuomenė kadais persikėlė per Nemuną.
Pašnekovo teigimu, būtent šį persikėlimą bei Deltuvos mūšį istorikai išskiria kaip svarbiausius 19 a. pr. Prancūzijos–Rusijos karo momentus.
Žygeiviai keliaus prie Kauno Rotušės, kur dalyvaus paminėjime, paskui – link Jonavos ir pro Jakutiškius – į Deltuvą. „Čia didesnių iškilmių nebus – susirinksim savo malonumui“, – sakė J. Zareckas.
„Kariaus“ Pabaiske
Deltuvos mūšio akimirkų pritrūkusiems smalsuoliams paganyti akis bus galima kitose kautynėse. Rugsėjo 5 d. į šventę kviečia Pabaisko miestelis, šiemet minintis Pabaisko-Šventosios mūšio 580-ies metų jubiliejų. Ją organizuoja Pabaisko krašto bendraminčių klubas ir Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras, sulaukę finansavimo savo pateiktiems projektams.
Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lina Baublienė pasakojo, jog iš Kultūros ministerijos gauta 2500 eurų. Kiek mažiau minėtam klubui skyrė Krašto apsaugos ministerija. Šventė, anot jos, vilios ne tik karių kovomis, amatininkų muge, bet ir naujovėmis. Tarp jų – viduramžių rungtynės su vištų gaudymo turnyrais, bulvių maišų, kopūstų mėtymais. Bus galima apsilankyti kalvėje ir stebėti tikrų tikriausio kalvio darbą.
„Pakeisim ir šventės vietą – leisimės į paunksmę prie upelio, kur prie Pabaisko bažnyčios labai gražiai sutvarkyta teritorija“, – sakė direktorė.
Vaidotė ŠANTARIENĖ