Gerinti nedarbo Ukmergės rajone rodiklius stengiamasi vietinių užimtumo iniciatyvų projektais. Juos įgyvendinančios verslo įmonės kuria darbo vietas ir gauna paramą. Darbdaviai pasinaudoti šia galimybe kviečiami ir šiemet. Apie vietines užimtumo iniciatyvas kalbėta praėjusią savaitę Ukmergės darbo biržoje vykusiame projektų pristatymo renginyje.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Nedarbo lygis Ukmergėje aukštesnis už respublikinį.
Dalyvavo Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus, savivaldybės administracijos vadovai, įmonių atstovai – darbdaviai, kiti svečiai.
Savo projektinę veiklą pristatė valstybės parama pasinaudojusios ir, tarpininkaujant darbo biržai, joje registruotus asmenis įdarbinusios bendrovės. Tai – „Ukmergės duona“, „Roris ir Ko“, „Paina ir Ko“. Už sėkmingą darbo vietų kūrimą ir indėlį į nedarbo mažinimą vadovai apdovanoti Vilniaus teritorinės darbo biržos direktoriaus padėkos raštais.
Biržos Ukmergės skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Kvirienė pasakojo, jog VUI projektai skirti steigti naujas darbo vietas atskirose seniūnijose. „Teritorijos tvirtinamos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Pas mus jie vykdyti mieste ir rajone, nes mūsų nedarbo lygis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, aukštesnis už respublikinį“, – sako ji. Bedarbiai, anot jos, turi būti įdarbinti neterminuotai.
Minėtos įmonės pernai sukūrė septynias darbo vietas. „Paina ir Ko“ Pabaisko seniūnijoje Varinės kaime – keturias, „Roris ir Ko“ Taujėnų seniūnijoje Baleliuose – vieną. Mieste esanti „Ukmergės duona“ įdarbino tešlos maišytoją bei pakuotoją. Anot V. Kvirienės, VUI projektų vykdytojai skatinami priimti asmenis, kuriems sudėtinga įsidarbinti: kaimo teritorijoje gyvenančius bedarbius, darbo patirties neturintį jaunimą iki 29 metų, ilgalaikius bedarbius.
Darbo vietos sukurtos už beveik 300 000 litų. Darbdaviai gavo 156,13 tūkst. Lt valstybės paramos, 135,69 tūkst. – pačių lėšos. Mat, kad gautų finansavimą, turi prisidėti ne mažiau kaip 35 proc. „Vidutinė valstybės parama vienai darbo vietai – 22,3 tūkst. Lt, mums išėjo 41,69 tūkst.“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, įkurti kaime kad ir vieną darbo vietą yra labai daug: „Tai sudėtinga, nes kaime ribotas žmonių skaičius, ribotos profesijos. Ieškant darbuotojo ir dalyvaujant projekte, darbdaviui nedažnai pavyksta suderinti projekto sąlygas, kad asmuo būtų ir bedarbis, ir dar tiktų specialybė.“
Pašnekovės teigimu, jokios specialybės neturi gana daug jaunimo: „Paina“ kai priiminėjo, apmokė vietoje. Tačiau apskritai pastebim jaunimo nenorą mokytis. Moko ir darbo birža, turim daug įvairių programų, bet stinga noro. Kaip ir, beje, – dirbti.“
Galimybė mokytis profesijos, kad po to įsidarbintų, siūloma ir vyresniems bedarbiams – nuo 55 metų. Tačiau ir čia per dideliu entuziazmu nespinduliuojama, pastebi darbo biržos specialistai.
Pasigenda darbdaviai, pasak V. Kvirienės, ir kvalifikuotų darbuotojų: „Žmonės reikalauja aukšto atlyginimo, o darbdaviai pirmiausia žiūri aukštų rodiklių, profesionalumo, ko dažniausiai ir pritrūksta.“
Paramos gavėjas sukurtą darbo vietą turi išlaikyti trejus metus. Jeigu naikina ją pirmais metais – grąžinti valstybei visą paramos sumą, antrais – 80 proc., trečiais – 50 proc. „Galimi ir darbuotojų keitimai. Jei žmogus susirado kitą darbą ir išėjo – galim siųsti kitą žmogų. Jei pravaikšta – darbdavys turi teisę atleisti“, – pasakojo V. Kvirienė.
Anot jos, šiemet mūsų rajonas irgi turi teisę dalyvauti VUI projektuose: „Jie jau paskelbti, galima rašyti. Projektų vykdytojai turi atitikti tam tikras sąlygas. Darbdaviai gali kreiptis – teikiam išsamią informaciją, darom jiems skirtus apmokymus.“
Vaidotė ŠANTARIENĖ
