Bū­tų ge­ras, jei… bū­tų pla­tes­nis

Gedimino Nemunaičio nuotr. Žel­vo­je esan­čia žie­di­ne san­kry­ža džiaug­tis ne­sku­ba­ma.

Uk­mer­gės mies­te ir ra­jo­ne pas­ta­ruo­ju me­tu im­ta­si ne­ma­žai prie­mo­nių už­tik­rin­ti pės­čių­jų ir trans­por­to prie­mo­nė­mis va­žiuo­jan­čių­jų sau­gu­mą. Įreng­tos grei­tį ri­bo­jan­čios iš­ki­lio­sios, vai­ruo­to­jų dė­me­sį at­krei­pian­čios švie­čian­čios per­ėjos mies­to gat­vė­se. Pa­vo­jin­go­se kryž­ke­lė­se už­mies­ty­je vie­na po ki­tos įren­gia­mos san­kry­žos, pa­žy­mė­tos ke­lio žen­klu „Eis­mas ra­tu“.

Dėl įreng­to ap­va­žia­vi­mo ra­tu grei­tį tu­ri su­ma­žin­ti ir va­žiuo­jan­tie­ji per Žel­vos mies­te­lį. At­ro­dy­tų, pa­ten­kin­ti tu­rė­tų bū­ti vi­si eis­mo da­ly­viai – tiek pės­tie­ji, sau­giau ga­lin­tys per gat­vę per­ei­ti, tiek ir vai­ruo­to­jai.

De­ja, Žel­vo­je esan­čia žie­di­ne san­kry­ža džiaug­tis ne­sku­ba­ma. At­virkš­čiai – tei­gia­ma, kad įreng­ta ji ge­ro­kai ne­ap­gal­vo­tai, yra per siau­ra di­des­nių ga­ba­ri­tų trans­por­tui.

Vie­nas į „Uk­mer­gės ži­nių“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs mies­te­lio gy­ven­to­jas ap­gai­les­ta­vo, kad prieš re­a­li­zuo­jant ge­rą idė­ją ne­bu­vo pa­si­telk­ti ma­ta­vi­mo prie­tai­sai.

Anot pa­šne­ko­vo, kad ne vie­nam jam per siau­ras ke­lias va­žiuo­jant žie­du at­ro­do, liu­di­ja ir nuo­lat ša­lia jo au­to­mo­bi­lių ra­tais iš­griau­žia­mi grio­viai, iš­dau­žo­mi ap­sau­gi­niai stul­pe­liai.

Ypač keb­lu au­to­mo­bi­liams iš­si­suk­ti žie­mą, kuo­met ke­li­nin­kai pra­va­lo siau­rą pra­va­žia­vi­mą, o šo­nuo­se lie­ka kal­nai su­stum­dy­to snie­go.

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­ko­sau­gos ir vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus vy­res­nia­jam spe­cia­lis­tui Al­gir­dui Pe­čiu­liui at­ro­do ki­taip. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad pa­gal pro­jek­tuo­to­jų ap­skai­čia­vi­mus įreng­ta san­kry­ža yra to­kia, ko­kios ir rei­kia įvai­raus dy­džio trans­por­to prie­mo­nėms.

Jo nuo­mo­ne, tai, kad žie­di­nę san­kry­žą ne­si­se­ka įveik­ti kai ku­riems vai­ruo­to­jams, čia jau pas­ta­rų­jų vai­ra­vi­mo įgū­džių sto­ka.

Žie­di­nę san­kry­žą jis lai­ko vie­na svar­biau­sių prie­mo­nių, už­tik­ri­nan­čių sau­gu­mą. Mat jau prieš įva­žia­vi­mą į žie­dą ge­ro­kai su­ma­ži­na­mas grei­tis, eis­mo da­ly­viai „ne­iš­dygs­ta“ ne­ti­kė­tai vie­nas prieš ki­tą. Su­ma­žė­ja skau­džių ava­ri­jų ti­ki­my­bė.

Pa­sak A. Pe­čiu­lio, žie­di­nių san­kry­žų įren­gi­mas – per­ne­lyg sun­ki naš­ta sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tui. To­dėl džiau­gia­ma­si, kad jo­mis, taip, kaip ir san­kry­ža Žel­vos mies­te­ly­je, iš­ki­lio­sio­mis per­ėjo­mis Uk­mer­gė­je, pa­si­rū­pi­na Au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja prie Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos.

Pa­šne­ko­vas vi­lia­si, kad ne už kal­nų ir ei­lė ki­toms ypač pa­vo­jin­goms Uk­mer­gės vie­toms – Del­tu­vos–Žie­do gat­vių bei Uk­mer­gės–Ute­nos ke­ly­je prie de­ga­li­nės esan­čioms san­kry­žoms. Si­tu­a­ci­ją Kau­no gat­vė­je prie „Ma­xi­mos“ pre­ky­bos cen­tro iš­spren­dė sau­gu­mo sa­le­lės va­žiuo­ja­mo­je ke­lio da­ly­je.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ