Mišką nuo žvėrių saugo repelentais ir tvoromis

Ru­de­nį į miš­ką be jo ug­dy­mo, re­ti­ni­mo ir me­die­nos ruo­šos at­ei­na dar vie­nas svar­bus dar­bas – žė­li­nių ir žel­di­nių te­pi­mas re­pe­len­tais. Uk­mer­gės miš­kų urė­di­ja šį­met ke­ti­na nu­tep­ti dau­giau nei 2 mln. me­de­lių.

As­tos Straz­die­nės nuotr. Miš­ko dar­bi­nin­kas Vy­tau­tas An­driu­ko­nis gi­ri­nin­ki­jo­je dir­ba jau de­šim­tus me­tus, to­dėl jis ge­rai ži­no, kaip nuo žvė­rių ap­sau­go­ti miš­ką.

Rei­kia tin­ka­mo oro

Pa­sak Krikš­tė­nų gi­ri­nin­ko Al­gio Ša­kė­no, te­pant me­de­lius re­pe­len­tais, kaip ir purš­kiant bet ko­kius che­mi­nius pre­pa­ra­tus, rei­kia, kad bent tris va­lan­das ne­ly­tų. Ki­taip lie­tus juos, ne­spė­ju­sius su­džiū­ti, nuo me­džių nu­plaus. Ir šal­ti ne­tu­ri. Šal­ty­je ši me­džia­ga stings­ta.

Re­pe­len­tai – daž­niau­siai iš mui­lo, der­vos, smė­lio pa­ga­min­ta ko­šė, ku­ri žvė­rims la­bai ne­ska­ni. Pa­ra­ga­vę ja nu­ba­lin­tos me­džio ša­ke­lės, el­niai ir stir­nos, sa­ko, tuoj pat ją iš­spjau­na ir dau­giau to­kių ne­be­lie­čia.

Tep­ti rei­kia tik vir­šū­ni­nius ūg­lius. Jei žvė­ris nu­kąs me­de­lio vir­šū­nę, su­lė­tės ne tik jo au­gi­mas. Me­dis iš­augs krei­vas, ša­ko­tas.

Re­pe­len­tais te­pa­ma ne vie­ną, o ke­lis kar­tus. Nuo pir­mų me­tų, kai tik me­de­lis bū­na pa­so­din­tas, iki tol, kol jis už­au­ga tiek, kad jo vir­šū­nės žvė­ris ne­be­pa­sie­kia. Maž­daug pen­ke­rius me­tus, kas­met po kar­tą.

Miš­ko ap­sau­ga nau­do­jant re­pe­len­tus Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jai kas­met kai­nuo­ja apie 350 tūkst. li­tų.

Urė­di­ja šį­met jais tu­rės iš­tep­ti maž­daug 1200 ha. Dau­giau­sia spyg­liuo­čių – nuo vie­ne­rių iki pen­ke­rių me­tų pu­šai­čių ir eg­lu­čių.

Iš la­puo­čių te­pa­mi pa­vie­niai ąžuo­liu­kai. Nei juo­dalks­niams, nei ber­že­liams to­kios ap­sau­gos ne­rei­kia. Žvė­rys šių me­de­lių ne­grau­žia – ma­tyt, jie jiems ne­ska­nūs.

Tve­ria tvo­ro­mis

Ki­tas miš­ko nuo žvė­rių ap­sau­gos bū­das – tvo­ros. Tai – dar bran­ges­nė prie­mo­nė. Tie­sa, kar­tą ja ap­tvė­rus, ki­tais me­tais to da­ry­ti ne­rei­kės. Ta­čiau 1 hek­ta­ro ap­tvė­ri­mas, urė­di­jos vy­riau­sio­jo miš­ki­nin­ko Vi­liaus Pa­lio­nio tei­gi­mu, kai­nuo­ja apie 2,5 tūkst. li­tų. Tai­gi, jei no­rė­tu­me ap­tver­ti vi­sus šian­dien urė­di­jos nuo žvė­rių sau­go­mus žel­di­nius, pri­reik­tų dau­giau nei 2,5 mln. li­tų. To­dėl tvo­ro­mis tve­ria­mi tik ver­tin­giau­si žel­di­niai – ąžuo­ly­nai ir Ža­lio­sios gi­ri­nin­ki­jos pu­šy­nai.

Kas­met Uk­mer­gės miš­kų urė­di­ja nau­jai ap­tve­ria maž­daug po 36 ha nau­jų ąžuo­ly­nų ir po 10 ha Ža­lio­sios pu­šy­nų. Tai jai kas­met kai­nuo­ja 116 tūkst. li­tų.

Bran­giau­sios – in­di­vi­du­a­lios ap­sau­gos

Pa­ti bran­giau­sia miš­ko ap­sau­gos nuo žvė­rių prie­mo­nė – in­di­vi­du­a­lios ap­sau­gos – plas­ti­ki­nės įmau­tės, ku­rio­mis ap­gau­bia­mas kiek­vie­nas me­de­lis. „Vie­no hek­ta­ro miš­ko žel­di­nių ap­sau­ga nau­do­jant in­di­vi­du­a­lias ap­sau­gos prie­mo­nes kai­nuo­ja apie 6 tūkst. li­tų“, – su­skai­čia­vo urė­di­jos vy­riau­sia­sis miš­ki­nin­kas V. Pa­lio­nis.

To­dėl in­di­vi­du­a­lio­mis ap­sau­go­mis gau­bia­mi tik ąžuo­liu­kai. Ir tik tie, ku­rie skly­pe au­ga ne vie­ni, o kar­tu su ki­tais me­džiais, daž­niau­siai – eg­lė­mis.

Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jo­je šian­dien po in­di­vi­du­a­lio­mis ap­sau­go­mis sau­go­mi maž­daug 20 tūkst. ąžuo­liu­kų. Gry­ni ąžuo­ly­nai, maž­daug 100 ha jų sau­go­mi už tvo­rų, ku­rios yra pi­ges­nės nei in­di­vi­du­a­lios ap­sau­gos.

Iš vi­so Uk­mer­gės miš­kų urė­di­ja įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis nuo žvė­rių šian­dien sau­go dau­giau nei 1300 ha miš­ko. Tai jai kai­nuo­ja be­veik pu­sę mi­li­jo­no li­tų per me­tus.

Pa­reng­ta pa­gal www.uk­mu.lt