Šešuolių seniūnijoje, Pilionių kaime, ūkininkaujantis Rimas Lukša – nuolatinis šalyje rengiamų arimo konkursų dalyvis. Neseniai vykusiame jis užėmė ketvirtą vietą ir už tai pelnė rajono vadovų padėką.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Ūkininkas Rimas Lukša nebijo eksperimentuoti.
V. Lukša sako, kad nemažai patirties, kaip kokybiškai suarti laukus, įgyja dalyvaudamas ir mūsų rajono savivaldybės organizuojamose artojų varžybose. Jose jau ne pirmus metus iškovoja prizines vietas.
Ne vieną kartą pilioniškis dalyvavo ir respublikiniuose etapuose. Liepos pradžioje Kėdainių rajone, Dotnuvoje, vykusiame arimo konkurse užėmė ketvirtą vietą. Praeitą savaitę ūkininką ir konkursui pasirengti padėjusį buvusį Ukmergės verslo ir technologijų mokyklos dėstytoją Vincą Čičelį pasveikino ir rajono vadovai.
Ukmergės rajono savivaldybės vicemeras Rolandas Janickas ir Žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Kęstutis Jurkevičius įteikė padėkas.
K. Jurkevičiaus pabrėžė žemdirbystės svarbą – per metus dirbamos žemės plotas mūsų rajone padidėjo daugiau kaip 2000 hektarų. Tai džiuginantys skaičiai, nes tuo pačiu mažėja nedirbamų, apleistų žemės sklypų, pagaminama daugiau žemės ūkio produkcijos, sukuriamos naujos darbo vietos.
Talkina šeima
Kartu su sutuoktine Šešuolių seniūne Jolanta bei 24 metų dukra Žydre R. Lukša dirba apie 70 hektarų. 18-metė Vaida dar mokosi bendrojo lavinimo mokykloje.
Ūkininkauti šeima pradėjo prieš 21 metus nuo 5 hektarų žemės. Įkūrė mišrų ūkį – augina javus ir turi galvijų fermą, kurioje kartu su prieaugliu ganosi 14 galvijų.
R. Lukša augina rugius, kviečius, kvietrugius, miežius. Sėja ir vasarines, ir žiemines kultūras. Tiesa, žieminių javų auginimu pastaraisiais metais labiausiai nusivilia – po šios žiemos ypač žieminių kviečių laukai atrodo varganiausiai.
Žemė našumu nepasižymi
Prieš keletą metų ukmergiškis pabandė auginti avižas. Deja, prie miško plytinčiose žemėse šis eksperimentas nepasiteisino. Laukas tapo tikra šernų „valgykla“. Neaplenkia šie knysliai ir bulvių vagų.
Į kitame ūkininko sklype pasėtus kukurūzus įniko kėkštai.
Pašnekovas tikina, kad lauką aptūpę būriai sparnuočių per visą vasarą padarė nemenkos žalos.
R. Lukša sako, kad Šešuolių apylinkių žemės – tikrai ne „dovanėlė“ ūkininkui. Daugumos pasėlių derlingumas tesiekia 28–30 balų našumą. Stebuklų tokio žemo derlingumo laukuose tikėtis neverta. Iš vieno hektaro prikulia nuo 1 iki 4 tonų javų.
Antra vertus, Lukšų dirbama žemė išsibarsčiusi net dešimties kilometrų spinduliu. Traktoriumi ar kombainu patogiau būtų dideliame lauke dirbti nei laviruoti tarp aplinkui išsidėsčiusių kaimynų ūkių.
Pasveikinti R. Lukšos sugužėjo savivaldybės vadovai ir specialistai.
Pats konstruoja techniką
Dalyvaudami europinėse programose, rengdami projektus, Lukšos nuolat papildo savo technikos parką naujais moderniais padargais. Taip įsigytas traktorius, plūgas, ekologinės akėčios.
R. Lukša prisipažįsta, kad žiūrint į kieme stovinčius senus padargus, jam tiesiog niežti nagai juos patobulinti, perdaryti.
Pats pasigamino plūgą, susikonstravo sniego valytuvą. Juo ne tik kelius iki savo nuošaliai esančio vienkiemio prasikasa – ne vieną žiemą seniūnijai kelius valyti talkino.
Tik abejoja, ar naująjį sniego valytuvą galės šiemet tam panaudoti. Mat baiminasi, kad žmonai Jolantai pradėjus dirbti Šešuolių seniūne, tai gali būti traktuojama kaip viešų ir privačių interesų konfliktas.
Miškas dar laukia
R. Lukša valdo ir 11 hektarų miško. Prieš šešerius metus pagal Europos Sąjungos finansuojamą miško įveisimo dirbamoje žemėje programą pasodino 6 hektarus mišraus miško. Įveistame jaunuolyne – jau ūgtelėję beržai, eglės, pušys.
Netoli Virbalų kaimo ošia jo pušynas. Tačiau ūkininkas jo nekerta. Sako, jog 80–90 metų miškas dar nebrandus – į jį su kirviu negalima brautis.
R. Lukša yra lankęs specialius miško savininkams skirtus kursus. Juose sužinojo apie jaunuolynų įveisimą, brandaus miško priežiūrą, medžių rūšis, jų priežiūrą, ligas.
Tačiau pats apie save, kaip apie miško savininką, atsiliepia kritiškai – mano, kad žinių apie miško priežiūrą dar gerokai stinga. „Norint ne tik užauginti, bet ir nupjauti medį, reikia žinių turėti“, – sako pašnekovas.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ