Išvažiavęs į užmiestį net ir grynakraujis miestietis šiuo metu kažko pasigenda. Tas kažkas – kasmet iš po sniego prasikalanti žiemkenčių žaluma. Rudenį pasėti javai dabar geltonuoja lyg nudeginti, o ūkininkai aimanuoja dėl patirtų nuostolių.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Žiemkenčių pasėliai atrodo lyg nudeginti.
32 metus žemės ūkyje dirbantis ekologinio ūkio savininkas Valentinas Genys sako tokius laukus pavasariop matantis antrą kartą gyvenime.
Tiesa, pastebi, kad tokia prasta situacija – ne visoje šalyje, o tik Šiaurės bei Rytų Lietuvoje, kur šalčiai užklupo neapsirengusius – be sniego apkloto – laukus.
Važiuojant link Suvalkijos, sniego paklodė gerokai storesnė, taigi ir žiemkenčių laukai dvelkia žaluma.
Apie 200 hektarų Lyduokių seniūnijoje dirbantis V. Genys mano, kad didžiausią šoką šiuo metu patiria mažesnę patirtį turintys ūkininkai. Kai kuriems tai – pirmas toks patirtas smūgis.
Jam pačiam – tiesiog priminimas, jog pasukus žemdirbystės keliu su Dievuliu tenka dalintis.
Ir panašu, kad tos dalybos šiemet bus Dievulio naudai.
V. Geniui jau dabar aišku, kad iš 20 hektarų rudenį pasėtų rapsų šios žiemos šalčių neatlaikė 90 proc. Tai reiškia, kad laukus pavasarį reiks atsėti. „Na, nuostolis čia nelabai didelis – daugiausiai – išlaidos sėklai“, – konstatuoja ūkininkas.
Tuo tarpu kvietrugiai ir kviečiai, kurių ūkyje pasėta dvigubai daugiau, jam kelia susirūpinimą ir rimtų spėlionių. Pirmiausiai dėl to, jog žiema dar nesibaigė. Tad teoriškai šalčių dar galima sulaukti. Jei kartosis šalčiai ir atlydžiai, želmenų šaknelės nutruks ir pasėliai žus.
Jei šalčių daugiau nebus, galima spėti, kad jo laukuose bus žuvę apie 40 procentų kvietrugių ir kviečių.
Tačiau mano, kad kai kurie kiti ūkininkai patirs ir dar didesnių nuostolių dėl šių kultūrų. Pagrindinė priežastis – pasirinktos veislės. Šiais laikais jų yra daugybė. Šiltesniems kraštams tinkamos yra derlingesnės, tačiau ir rizika didesnė, kad javas iššals. Būtent taip šiemet rizikingiesiems ir nutiko.
O be to, pasak pašnekovo, ir patys veislių siūlytojai ne visada elgiasi sąžiningai ir įperša pernelyg lepias mūsų klimatui veisles.
Pats V. Genys prisimena su Prancūzijos kraštų veislėmis irgi kadais rizikavęs – apie 1987 metus dėl to tekę atsėti visus pasėlius. Nuo tada neberizikuoja ir renkasi švediškam ar skandinaviškam klimatui pritaikytas veisles.
Šios žiemos neatlaikė ir nemažai daugiamečių žolių.
Ekologinio ūkio savininkas sako, kad geriausiai šią žiemą atlaikė rugiai. Nors jie dabar taip pat nugeltę, šaknelės matosi gyvybingos ir pavasarį želmenys turėtų atželti.
Atsparūs šalčiams ir V. Genio ūkyje du dešimtmečius auginami kmynai.
Kodėl gi Lietuvos ūkininkai rizikuoja ir kasmet sėja žiemkenčius, o ne vasarojų? Juk šiais laikais, kai tokia veislių gausa, net rugių esama vasarinių.
V. Genys sako, kad viena iš rimtesnių priežasčių – darbo krūvio pasidalinimas. Pavasarį privalai skubėti ir visų laukų apsėti tiesiog nesuskubtum.
Kita priežastis – derlingumas. Žieminiai javai yra derlingesni ir brangesni nei vasarojus.
Ūkininkas mano, kad labiausiai klysta tie, kurie žemdirbiškas išlaidas ir pajamas skaičiuoja kasmet. Jo įsitikinimu, tai veikla, kurioje tik po penkerių metų gali pasakyti, nešė pelną ji ir kokių dėl gamtos išdaigų patyrei nuostolių.
Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ
