Būkite budrūs – miškuose tyko erkės

Me­di­kai įspė­ja: po va­sa­riš­kų iš­ky­lų gam­to­je bū­ti­na ap­si­žiū­rė­ti sa­vo kū­ną ir įsi­ti­kin­ti, ar na­mo ne­par­si­ne­šė­te klas­tin­gų li­gų su­kė­lė­jos – er­kės. Ją ap­ti­kus ir iš­trau­kus sa­vo svei­ka­tą aky­liau rei­kia ste­bė­ti dar bent ke­lias sa­vai­tes, o pa­ju­tus ne­ga­la­vi­mus – kreip­tis į me­di­kus.

2 straipsnio nuotr.07-22

 

Gedimino Nemunaičio nuotr. Vie­ni iš er­kių pla­ti­na­mų li­gų kal­ti­nin­kų – gy­vū­nai.


 

Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­ta­li­ja Mo­tie­jū­nie­nė pa­tei­kia su­sir­gi­mų mū­sų ra­jo­ne Lai­mo li­ga sta­tis­ti­ką. To­kių at­ve­jų šie­met vos dau­giau nei per pus­me­tį už­fik­suo­ta 21. Per­nai per vi­sus me­tus nu­sta­ty­ti 34 li­gos at­ve­jai. „Aki­vaiz­du kad su­sir­gi­mų per vi­sus me­tus šie­met bus dau­giau“, – įsi­ti­ki­nu­si spe­cia­lis­tė.

Iš­duos dė­mė

Lai­mo li­gą su­ke­lia bak­te­ri­jos bo­re­li­jos. Nuo šios li­gos skie­pų nė­ra, ta­čiau ir pa­ti li­ga nė­ra itin sun­ki. Ypač jei pra­de­da­ma gy­dy­ti pir­mo­je sta­di­jo­je. Pa­grin­di­nis po­žy­mis, duo­dan­tis ži­nią, kad jums įkan­du­si er­kė bu­vo už­si­krė­tu­si, – di­de­lė rau­do­na dė­mė įkan­di­mo vie­to­je.

Žmo­nės ne­re­tai klys­ta ma­ny­da­mi, kad iš­trau­kus er­kę li­ku­si raus­va dė­mė jau reiš­kia li­gą. To­kia dė­me­lė po vabz­džio įkan­di­mo tė­ra nor­ma­li aler­gi­nė re­ak­ci­ja, ly­giai, kaip ir įkan­dus uo­dui.

Jei su­sir­go­te Lai­mo li­ga, įkąs­ta vie­ta pra­dės rau­do­nuo­ti ge­ro­kai vė­liau – ne ma­žiau kaip po 21 die­nos. Jei ta­da pa­ma­ty­si­te rau­do­ną vis di­dė­jan­čią dė­mę, V. Mo­tie­jū­nie­nė pri­me­na – sku­bė­ki­te pas šei­mos gy­dy­to­ją. Jis pa­skirs gy­dy­mą an­ti­bio­ti­kais, o šie jau at­liks sa­vo dar­bą ir įveiks bak­te­ri­jas.

Ta­čiau bū­ti­na pri­si­min­ti – už­si­krė­tus Lai­mo li­ga va­di­na­mo­ji rau­do­nė pa­si­reiš­kia ve vi­sa­da. Nu­sta­ty­ta, kad 5 proc. iš vi­sų li­go­nių dė­mė ne­at­si­ra­do. Tuo­met li­ga maž­daug po tri­jų sa­vai­čių ga­li pa­si­reikš­ti sil­pnu­mu, karš­čia­vi­mu, gal­vos svai­gi­mu. Pa­ta­ria­ma ne­nu­mo­ti ran­ka į sa­vo svei­ka­tą ir bū­ti­nai kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją. „Bū­ti­nai pa­sa­ky­ki­te, kad jums bu­vo įkan­du­si er­kė. Gy­dy­to­jas pa­skirs ty­ri­mus, o jei pa­aiš­kės, kad er­kės bū­ta už­si­krė­tu­sios, – pa­skirs gy­dymą“, – sa­ko V. Mo­tie­jū­nie­nė.

Jei žmo­gus gau­na tin­ka­mą gy­dy­mą pir­mo­je sta­di­jo­je – dvi sa­vai­tes ge­ria an­ti­bio­ti­kus, bak­te­ri­jos, su­kė­lu­sios odos už­de­gi­mą, su­nai­ki­na­mos, ir jis ga­li bū­ti ra­mus, kad li­ga į an­trą ar tre­čią sta­di­ją ne­per­eis.

Gy­dy­to­ja pri­me­na, kad vos įsi­siur­bu­si Lai­mo li­gą ne­šio­jan­ti er­kė šio už­kra­to ga­li ir ne­spė­ti per­duo­ti. Te­rei­kia ją iš­trauk­ti. Gam­to­je kas po­rą va­lan­dų pa­tar­ti­na ap­si­žiū­rė­ti kū­ną, o jei er­kė jau įsi­siur­bė – kuo sku­biau ją iš­trauk­ti.

Pa­dės skie­pai

Ki­ta – ge­ro­kai klas­tin­ges­nė ir sun­kes­nė er­kių pla­ti­na­ma li­ga – er­ki­nis en­ce­fa­li­tas. Tai vi­ru­si­nė sme­ge­nų in­fek­ci­ja. Er­ki­nio en­ce­fa­li­to vi­ru­sas ap­tin­ka­mas kai ku­rių žin­duo­lių krau­jy­je ir žmo­gui per­duo­da­mas per er­kes.

As­muo, už­krės­tas vi­ru­su, pra­ėjus 5 die­noms po er­kės įkan­di­mo, ga­li pa­jus­ti pa­na­šius į gri­po simp­to­mus: gal­vos skaus­mą, ne­di­de­lį karš­čia­vi­mą, kū­no skaus­mus. Simp­to­mai trun­ka apie sa­vai­tę. Po to dau­gu­ma žmo­nių pa­si­jun­ta ge­riau, bet po sa­vai­tės ne­re­tai vėl pa­ky­la kū­no tem­pe­ra­tū­ra, at­si­ran­da stip­rus gal­vos skaus­mas, vė­mi­mas, gal­vos svai­gi­mas, pu­siau­svy­ros, są­mo­nės su­tri­ki­mų. At­si­ra­dus šiems po­žy­miams rei­kia ne­del­siant kreip­tis į gy­dy­to­ją.

Er­ki­niu en­ce­fa­li­tu Lie­tu­vo­je per­nai už­si­krė­tė 495 as­me­nys. Mū­sų ra­jo­ne šie­met ne­nu­sta­ty­tas nė vie­nas, o per­nai – 4 to­kie at­ve­jai.

Šią li­gą ne­šio­jan­ti er­kė sa­vo au­ką už­kre­čia vos įkan­du­si. Nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to gelbs­ti skie­pai. Da­bar tik­rai ne­vė­lu pa­si­skie­py­ti. Tam bū­ti­na ap­si­lan­ky­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją.

Kaip ro­do me­di­kų sta­tis­ti­ka, treč­da­lis žmo­nių, per­sir­gu­sių šia li­ga, ne­vi­siš­kai pa­sveiks­ta. Daž­niau­si lie­ka­mie­ji reiš­ki­niai: ne­ga­lė­ji­mas su­si­kaup­ti, mie­go su­tri­ki­mai, nuo­la­ti­niai gal­vos skaus­mai, pa­di­dė­jęs jaut­ru­mas, el­ge­sio po­ky­čiai. Re­čiau – pa­ra­ly­žius.

Ša­lies drau­di­mo ben­dro­vės ra­gi­na nuo šios li­gos ne tik pa­si­skie­py­ti, bet ir ap­si­draus­ti.

***

Re­ko­men­duo­jama miš­ke vil­kė­ti švie­sių spal­vų dra­bu­žiais: ant jų ge­riau ma­to­si tam­sios er­kės. Vir­šu­ti­niai dra­bu­žiai tu­rė­tų bū­ti il­go­mis ran­ko­vė­mis, kel­nių kleš­nių apa­čia ir ran­ko­ga­liai tu­rė­tų bū­ti pri­glu­dę. Gal­vą ap­si­riš­ti ska­re­le ar­ba už­si­dė­ti ke­pu­rę.

***

Er­kes at­bai­dan­čiais che­mi­niais pre­pa­ra­tais – re­pe­len­tais api­purkš­ki­te vei­dą, kak­lą, plaš­ta­kas bei dra­bu­žius. At­kreip­ki­te dė­me­sį, kiek lai­ko pa­si­rink­to­ji prie­mo­nė yra efek­ty­vi, ir prireikus, pa­si­nau­do­ki­te ja dar kar­tą. Jei er­kė vis dėl­to įsi­siur­bė, švel­niai su­im­ki­te ją ir iš lė­to su­ki­te prieš laik­ro­džio ro­dyk­lę, kol iš­lįs. Jei kū­ne li­ko jos gal­vu­tė, ją ga­li­te at­sar­giai iš­trauk­ti dez­in­fe­kuo­ta ada­ta. Ta­čiau, nau­jau­siais duo­me­ni­mis, ne­re­ko­men­duo­jama jos pa­pil­do­mai ­trauk­ti – ne­gy­vos er­kės gal­vu­tė ne­tru­kus pa­si­ša­lins pa­ti.

Apie mė­ne­sį bū­ti­na ste­bė­ti sa­vo sa­vi­jau­tą ir at­si­ra­dus pir­mie­siems į gri­pą pa­na­šiems po­žy­miams kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją.

***

Es­ti­ja, Slo­vė­ni­ja, Lat­vi­ja, Lie­tu­va – Eu­ro­pos ša­lys, re­gist­ruo­jan­čios di­džiau­sius ser­ga­mu­mus er­ki­niu en­ce­fa­li­tu.

Aust­ri­jo­je ser­ga­mu­mas er­ki­niu en­ce­fa­li­tu bu­vo ne­pa­pras­tai di­de­lis, ta­čiau čia pri­va­lo­mas skie­pi­ji­mas. Skie­pi­ja­si be­veik 90 proc. vi­sos ša­lies po­pu­lia­ci­jos, skie­pus gau­na vi­si vai­kai nuo vie­ne­rių me­tų am­žiaus.

***

Er­kėms pa­kan­ka vos kar­tą me­tuo­se pa­si­mai­tin­ti šil­tak­rau­jo gy­vū­no ar žmo­gaus krau­ju. Di­dži­ą­ją sa­vo gy­ve­ni­mo da­lį jos pra­tū­no po miš­ko pa­klo­te. Vie­nin­te­lis jų prie­šas – saus­ra. Tuo­met jos ar­ba žūs­ta, ar­ba trau­kia­si, kur ga­una drėg­mės.

Di­džiau­si už­si­krė­tu­sių er­kių pli­ti­mo kal­ti­nin­kai – lau­ki­niai gy­vū­nai: kiš­kiai, la­pės, brie­džiai, smul­kūs grau­ži­kai.

Jei­gu įsi­siur­bia, tar­ki­me, 10 er­kių, ir nors vie­na iš jų bus in­fe­kuo­ta – vi­sos gaus tą vi­ru­są, pa­si­mai­ti­nu­sios kris že­mėn vys­ty­tis to­liau, o po to lauk­ti sa­vo nau­jos au­kos. Jei­gu er­kių pa­te­lė bu­vo in­fe­kuo­ta en­ce­fa­li­to vi­ru­su, tai be­veik ket­vir­tis jos pa­dė­tų kiau­ši­nė­lių jau bus su vi­ru­su.

***

Ne vi­sos er­kės yra li­gų per­ne­šė­jos: 14 proc. yra už­si­kė­tu­sių Lai­mo li­ga ir ne dau­giau nei 1 proc. – er­ki­niu en­ce­fa­li­tu.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *