Medikai įspėja: po vasariškų iškylų gamtoje būtina apsižiūrėti savo kūną ir įsitikinti, ar namo neparsinešėte klastingų ligų sukėlėjos – erkės. Ją aptikus ir ištraukus savo sveikatą akyliau reikia stebėti dar bent kelias savaites, o pajutus negalavimus – kreiptis į medikus.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Vieni iš erkių platinamų ligų kaltininkų – gyvūnai.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Motiejūnienė pateikia susirgimų mūsų rajone Laimo liga statistiką. Tokių atvejų šiemet vos daugiau nei per pusmetį užfiksuota 21. Pernai per visus metus nustatyti 34 ligos atvejai. „Akivaizdu kad susirgimų per visus metus šiemet bus daugiau“, – įsitikinusi specialistė.
Išduos dėmė
Laimo ligą sukelia bakterijos borelijos. Nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau ir pati liga nėra itin sunki. Ypač jei pradedama gydyti pirmoje stadijoje. Pagrindinis požymis, duodantis žinią, kad jums įkandusi erkė buvo užsikrėtusi, – didelė raudona dėmė įkandimo vietoje.
Žmonės neretai klysta manydami, kad ištraukus erkę likusi rausva dėmė jau reiškia ligą. Tokia dėmelė po vabzdžio įkandimo tėra normali alerginė reakcija, lygiai, kaip ir įkandus uodui.
Jei susirgote Laimo liga, įkąsta vieta pradės raudonuoti gerokai vėliau – ne mažiau kaip po 21 dienos. Jei tada pamatysite raudoną vis didėjančią dėmę, V. Motiejūnienė primena – skubėkite pas šeimos gydytoją. Jis paskirs gydymą antibiotikais, o šie jau atliks savo darbą ir įveiks bakterijas.
Tačiau būtina prisiminti – užsikrėtus Laimo liga vadinamoji raudonė pasireiškia ve visada. Nustatyta, kad 5 proc. iš visų ligonių dėmė neatsirado. Tuomet liga maždaug po trijų savaičių gali pasireikšti silpnumu, karščiavimu, galvos svaigimu. Patariama nenumoti ranka į savo sveikatą ir būtinai kreiptis į šeimos gydytoją. „Būtinai pasakykite, kad jums buvo įkandusi erkė. Gydytojas paskirs tyrimus, o jei paaiškės, kad erkės būta užsikrėtusios, – paskirs gydymą“, – sako V. Motiejūnienė.
Jei žmogus gauna tinkamą gydymą pirmoje stadijoje – dvi savaites geria antibiotikus, bakterijos, sukėlusios odos uždegimą, sunaikinamos, ir jis gali būti ramus, kad liga į antrą ar trečią stadiją nepereis.
Gydytoja primena, kad vos įsisiurbusi Laimo ligą nešiojanti erkė šio užkrato gali ir nespėti perduoti. Tereikia ją ištraukti. Gamtoje kas porą valandų patartina apsižiūrėti kūną, o jei erkė jau įsisiurbė – kuo skubiau ją ištraukti.
Padės skiepai
Kita – gerokai klastingesnė ir sunkesnė erkių platinama liga – erkinis encefalitas. Tai virusinė smegenų infekcija. Erkinio encefalito virusas aptinkamas kai kurių žinduolių kraujyje ir žmogui perduodamas per erkes.
Asmuo, užkrėstas virusu, praėjus 5 dienoms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą, kūno skausmus. Simptomai trunka apie savaitę. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau, bet po savaitės neretai vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda stiprus galvos skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, pusiausvyros, sąmonės sutrikimų. Atsiradus šiems požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Erkiniu encefalitu Lietuvoje pernai užsikrėtė 495 asmenys. Mūsų rajone šiemet nenustatytas nė vienas, o pernai – 4 tokie atvejai.
Šią ligą nešiojanti erkė savo auką užkrečia vos įkandusi. Nuo erkinio encefalito gelbsti skiepai. Dabar tikrai nevėlu pasiskiepyti. Tam būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją.
Kaip rodo medikų statistika, trečdalis žmonių, persirgusių šia liga, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.
Šalies draudimo bendrovės ragina nuo šios ligos ne tik pasiskiepyti, bet ir apsidrausti.
***
Rekomenduojama miške vilkėti šviesių spalvų drabužiais: ant jų geriau matosi tamsios erkės. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kelnių klešnių apačia ir rankogaliai turėtų būti prigludę. Galvą apsirišti skarele arba užsidėti kepurę.
***
Erkes atbaidančiais cheminiais preparatais – repelentais apipurkškite veidą, kaklą, plaštakas bei drabužius. Atkreipkite dėmesį, kiek laiko pasirinktoji priemonė yra efektyvi, ir prireikus, pasinaudokite ja dar kartą. Jei erkė vis dėlto įsisiurbė, švelniai suimkite ją ir iš lėto sukite prieš laikrodžio rodyklę, kol išlįs. Jei kūne liko jos galvutė, ją galite atsargiai ištraukti dezinfekuota adata. Tačiau, naujausiais duomenimis, nerekomenduojama jos papildomai traukti – negyvos erkės galvutė netrukus pasišalins pati.
Apie mėnesį būtina stebėti savo savijautą ir atsiradus pirmiesiems į gripą panašiems požymiams kreiptis į šeimos gydytoją.
***
Estija, Slovėnija, Latvija, Lietuva – Europos šalys, registruojančios didžiausius sergamumus erkiniu encefalitu.
Austrijoje sergamumas erkiniu encefalitu buvo nepaprastai didelis, tačiau čia privalomas skiepijimas. Skiepijasi beveik 90 proc. visos šalies populiacijos, skiepus gauna visi vaikai nuo vienerių metų amžiaus.
***
Erkėms pakanka vos kartą metuose pasimaitinti šiltakraujo gyvūno ar žmogaus krauju. Didžiąją savo gyvenimo dalį jos pratūno po miško paklote. Vienintelis jų priešas – sausra. Tuomet jos arba žūsta, arba traukiasi, kur gauna drėgmės.
Didžiausi užsikrėtusių erkių plitimo kaltininkai – laukiniai gyvūnai: kiškiai, lapės, briedžiai, smulkūs graužikai.
Jeigu įsisiurbia, tarkime, 10 erkių, ir nors viena iš jų bus infekuota – visos gaus tą virusą, pasimaitinusios kris žemėn vystytis toliau, o po to laukti savo naujos aukos. Jeigu erkių patelė buvo infekuota encefalito virusu, tai beveik ketvirtis jos padėtų kiaušinėlių jau bus su virusu.
***
Ne visos erkės yra ligų pernešėjos: 14 proc. yra užsikėtusių Laimo liga ir ne daugiau nei 1 proc. – erkiniu encefalitu.
Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ