Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos susirinkime praėjusią savaitę aptarti rajono ūkininkų reikalai, išsakytos problemos. Susirinkimą organizavo Ukmergės rajono žemdirbių asociacija, Lietuvos žemės ūkio rūmų Ukmergės skyrius bei rajono savivaldybės Žemės ūkio ir infrastruktūros skyrius.
Jis vyko Pivonijos seniūnijoje, Urniežių kaime esančioje B. Narušaitienės kaimo turizmo sodyboje.
Pasak rajono mero Rolando Janicko, savivaldybė neturi būti nuošaly rajono ūkininkų – turi skatinti veiklą, palaikyti žemdirbių dalyvavimą įstatymų kūrimo procese. Jis priminė ir platesnę kaimo sąvokos prasmę – tai ne tik ūkininkai, bet ir kiti čia dirbantys, gyvenantys žmonės.
„Reikia atsakingai galvoti apie kaimo plėtrą, apie galimybę užsidirbti ne tik iš tiesioginio darbo, bet ir papildomas pajamas“, – kalbėjo rajono vadovas. Kaip pavyzdį išsakė nuomonę apie kaimišką paslaugą, kurią teikti nesudėtinga – kad ir pasivėžinimą arkliuko traukiama brikele.
Seimo kaimo reikalų komiteto narys Kazys Grybauskas kalbėjo, jog ukmergiškių ūkininkų problemos jam pakankamai gerai pažįstamos. Seimo nariui dažnai tenka dalyvauti renginiuose, kur jos išsakomos. Pripažino, jog nuolat kartojami tie patys ūkininkų skauduliai verčia susimąstyti, ar visi įsakymai geri, nes trūkumai atsiskleidžia tuomet, kai juos tenka pritaikyti praktikoje.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis tikino, kad ukmergiškiai ūkininkai – vieni aktyviausių šalyje. Asociacijos yra įkurtos tik kai kuriuose rajonuose.
Jis kalbėjo apie tai, kad jungimasis į asociacijas ir bendrų problemų įžvelgimas, reikalavimų kėlimas parodo ūkininkų vieningumą, gebėjimą derinti skirtingus – augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės, pieno sektorių – interesus.
Problemas išsakys raštu
Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša pasidžiaugė ūkininkų aktyvumu, noru įstatymų kūrėjams perteikti praktinio pobūdžio niuansus, kad įstatymai būtų paremti realiomis galimybėmis ir naudingi.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų ukmergiškiams pavyko įtikinti ministerijos vadovus, kad traktorių TR-1 vairuoti nereikėtų specialaus leidimo. Buvo panaikinta ši kategorija.
A. Valaiša išsakė pagrindines ukmergiškių problemas. Ūkininkų nepasitenkinimą sukelia išmokų mokėjimo tvarka. Paprastai išmokos nukeliauja į stambiausius ūkius. Smulkiųjų veikla bei plėtra tampa sudėtinga ar iš viso neįmanoma. Taip užkertamas kelias į kaimą grįžti ir ūkininkauti jaunimui.
Pasak pirmininko, asociacija dažnai negauna atsakymų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio ministerijos. Net nežinoma tikslių duomenų, kiek rajono jaunųjų ūkininkų prašė paramos. Tačiau aišku, kad ją gavo labai nedaug prašiusiųjų.
Jaunųjų ūkininkų ir ūkio modernizavimo tema pasisakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Investicijų ir kompensacinių kaimo plėtros priemonių koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Pupius.
Pasak jo, iš viso paramos prašė apie 1300 jaunųjų ūkininkų. Deja, ji pasieks tik apie 300 ūkių. Pagrindinė priežastis – senkantis biudžetas. Pranešėjas tikino, kad jau išdalinus pusę 64 mln. eurų sumos paramai, likusį laikotarpį teks gerokai „pasispausti“.
Tačiau į daugelį klausimų atsakymų ūkininkai negavo. A. Valaiša informavo, jog asociacijos nariai svarsto galimybę raštu kreiptis į ministerijos vadovus ir išsakyti pagrindines problemas.
Įteikė padėkas
Rajono ūkininkas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis išsakė savo pastebėjimus apie paramos paraiškų teikimą šaltalankių auginimui. Nors šių uogų derlius imamas paprastai po 6 metų, Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojams rezultatus parodyti reikia kur kas anksčiau.
Ūkininkas Valentinas Genys kalbėjo apie įstatymines spragas – nėra dirvožemio įstatymo. Tačiau Seimo narys K. Grybauskas įsitikinęs, kad vieningos nuomonės šiuo klausimu ir patys ūkininkai neturi. „Dėl šio įstatymo daugeliui ūkininkų tektų keisti ir žemdirbystės pobūdį“, – priminė jis.
Renginio metu Žemės ūkio pirmininko padėkos įteiktos Artojų varžybų I-osios vietos nugalėtojui Rimantui Valeikai, Geriausio melžėjo varžytuvių nugalėtojai Zofijai Griškevičienei. Padėkota už glaudų bendradarbiavimą Ukmergės kultūros centro direktorei Rasai Graužinienei.