Senstanti visuomenė – didžiulis galvosūkis socialinės srities institucijoms. Apie tai susitikimuose su rajono vadovais visada primena ir kaimo bendruomenių atstovai. Jie norėtų steigti senelių namus ir prašo finansavimo. Tačiau rajono biudžeto finansinės galimybės per menkos, kad patenkintų tokius prašymus.
Šiuo metu mūsų rajone veikia dveji parapiniai senelių namai. Deltuvoje veikiančiuose gyvena per 40 žmonių, Želvoje – 15.
Rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Valdonė Ginaitienė pasakojo, kad norintieji apsigyventi senelių namuose registruojami jų įstaigoje. Šiuo metu šiame sąraše – kelios dešimtys garbaus amžiaus ukmergiškių. Iš viso per praėjusius metus užregistruoti 35 gyventojų prašymai dėl apgyvendinimo globos įstaigose.
Tiesa, realiai ši eilė atrodytų kiek trumpesnė, mat kai jau pasiūloma žmogui vieta, jis ne visada ir sutinka – bando ieškoti kitos išeities nei valdiška pastogė.
„Ne tik Želvos ir Deltuvos, bet ir kitų seniūnijų bendruomenių atstovai pageidauja steigia tokią įstaigą“, – pasakojo V. Ginaitienė. Kai kuriose iš kaimo vietovių stūkso ir tušti tam tinkantys pastatai. Tačiau tai dar ne viskas – reikalingos lėšos jiems įrengti, kitas finansavimas…
Kita kategorija žmonių, laukiančių eilėje prie valdiškos pastogės, – turintieji psichikos sutrikimų ir galintieji gyventi tik specialiuose – psichoneurologiniuose globos namuose. Šiuo metu yra keliolika tokių asmenų.
Teoriškai jie turi galimybę apsigyventi bet kuriose Lietuvoje esančiose jų poreikius atitinkančiose įstaigose, tačiau pageidauja įsikurti savame krašte – Jasiuliškiuose esančiuose socialinės globos namuose.
„Pernai labai padėjo tai, kad atsirado galimybė mūsų žmones apgyvendinti Širvintų rajone esančiuose senelių namuose“, – džiaugiasi atsiradusia galimybe padėti V. Ginaitienė.
Primena ir dar vieną valdiškos pastogės pageidaujančiųjų grupę – žmones, kurie gyvenime labai mažai arba visai nedirbo ir nemokėjo socialinių įmokų. Šie asmenys gauna labai menkas pašalpas, tad globos įstaigos jų priimti negali.
„Visi valdiški globos namai yra pasitvirtinę savo įkainius, kurie siekia iki 2000 per mėnesį“, – primena V. Ginaitienė.
Ji akcentavo, kad senelių namų plėtra yra įtraukta į rajono strateginį planą. Ar pavyks šį planą įgyvendinti, nemaža dalimi priklausys ir nuo ES struktūrinių fondų paramos.
Kalbėdama apie valdiškos pastogės poreikį Socialinės paramos skyriaus vedėja akcentavo dar ir nakvynės namų poreikį. Tokių namų, skirtų bent keliolikai žmonių, nėra, tad iškilus poreikiui, skyriaus darbuotojams visada tenka sukti galvą, kaip žmogui suteikti laikiną pastogę.
Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ