Penktadienį Ukmergėje su oficialiu vizitu lankėsi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji susitiko su rajono tarybos nariais, savivaldybės skyrių vedėjais, savivaldybės įstaigų vadovais.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Prie savivaldybės durų Seimo pirmininkę L. Graužinienę pasitiko rajono meras V. Paknys.
Ukmergiškė Loreta Graužinienė į rajono savivaldybę pirmą kartą žengė ne kaip paprastas, o kaip ypatingas pareigas Lietuvoje užimantis žmogus – lydima apsaugos.
Apsauga prieš renginį taip pat kruopščiai apžiūrėjo pastatą ir jo prieigas.
Susitikimo metu politikės sėkme pasidžiaugė ją ukmergiškių vardu pasveikinęs rajono meras Vydas Paknys. Jis pabrėžė, kad Ukmergės istorijoje tai – neeilinis įvykis.
„Kitu statusu“
Pati viešnia prisipažino, kad jai sunku atvykti „kitu statusu“. „Paprasčiau per Ukmergę eiti tiesiog kaip Loretai, bet pareigos įrėmina į tam tikrus reikalavimus“, – sakė Seimo pirmininkė.
Pirmasis jos užsienio vizitas buvo į Gruziją. Vėliau aplankė kaimynes Latviją, Lenkiją. Anot viešnios, pasirinkti, kokį rajoną pirmiausiai aplankyti savo šalyje, nebuvo sunku. Juo tapo Ukmergė, apie kurią viešnia sakė pirmiausiai pagalvojanti, kai būna labai sunku. „Tai ne tik mano, tai – Seimo vizitas“, – priminė ji, mat į susitikimą atvyko ir du ukmergiškių išrinkti Seimo nariai – Kazys Grybauskas ir Arūnas Dudėnas.
Kelias ateinančias savaites, kol su buvusiu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu keičiasi butais ir vyksta persikraustymo darbai, Seimo pirmininkė vakarais atvažiuoja nakvoti į Ukmergę.
Viešnia kvietė išnaudoti šiuos jos vizitus ir rengti susitikimus su įvairių sričių rajono atstovais.
Kvietė kreiptis tiesiog gatvėje
Baigusi savo oficialią kalbą Parlamento vadovė patikino Ukmergėje visada liksianti tiesiog Loreta ir kvietė nebijoti prie jos prieiti bet kokiu klausimu, stabdyti gatvėje, kaip tai tądien padarė paprasta laikraščių pardavėja.
Susirinkusieji Seimo pirmininkę apipylė įvairiais klausimais.
Tarybos narys Juozas Varžgalys domėjosi, ką politikė mano apie tiesioginius mero rinkimus. Išgirdo, kad iš esmės tam pritariama, bet kol kas nesutariama, kokias galias turės tiesiogiai renkamas meras. L. Graužinienė ragino šiuo klausimu pasisakyti pačius Ukmergės tarybos narius ir žadėjo, kad per ateinančius metus iki kitų savivaldybių rinkimų politinis sutarimas dėl mero galių bus rastas.
Tarybos narys Andrius Kalesnikas teiravosi, ar neketinama padidinti savivaldybėms skolinimosi ribų. Viešnia tokio pažado neišsakė, o dėl kito politiko klausimo, ką Lietuvai duos narystė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, atsakė, kad tai didžiulė mūsų šalies diplomatinė pergalė.
Apie švietimą, mediciną…
Nemažai ukmergiškių klausimų buvo susiję su netrukus ketinamu tvirtinti kitų metų šalies biudžetu. Savivaldybės administracijos direktorių Stasį Jackūną bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Dalę Steponavičienę domino mokinio krepšelio lėšos ir galimybė iš jų dengti įsiskolinimus.
Ligoninės vyriausiasis gydytojas Rimvydas Civilka svarstė apie didesnio finansavimo galimybes šalies ligoninėms ir kvietė susitikti su Ukmergės medikais.
Tarybos narė Klavdija Stepanova atkreipė dėmesį į kaimo situaciją – per mažai dėmesio skiriama smulkiems ūkininkams. Tarybos narys Mindaugas Tamošiūnas priminė apie pensijų grąžinimą bei Ukmergės šilumos ūkio aktualijas.
…ir santykius su Rusija
Seimo vadovė sulaukė ir daugiau globalių klausimų. Išsamiau stabtelta prie rajono mero V. Paknio klausimo, ką viešnia apskritai mano apie Lietuvos perspektyvas ateinančius kelerius metus ir kokią įtaką šaliai darys euro įvedimas.
L. Graužinienė įsitikinusi, kad priėmus sprendimą tapti euro zonos šalimi buvo padaryta klaida neįvardinus, kada tai bus. Neseniai paaiškėjus, jog euras turėtų būti įvestas 2015-aisiais, visiems tai pasirodė didele naujiena. Kitąmet ši data paaiškės galutinai.
Seimo pirmininkė nesieja Lietuvos gyvenimo pagerėjimo ar pablogėjimo su euro įvedimu, o daugiau – su santykiais tarp Lietuvos ir mūsų didžiosios kaimynės Rusijos. Tai parodė ir situacija dėl pieno eksporto. Viešnios manymu, ši problema skaudžiai atsilieps šalies biudžetui dėl pieno gamintojų nesumokėtų mokesčių. Manoma, kad šalies ekonomikai tai kainuos dešimtis milijonų. Kadangi nei Europoje, nei Rusijoje artimiausiu metu ekonominio pakilimo nenusimato, politikės manymu, neturėtų jų tikėtis ir lietuviai.
Pratęsdamas temą tarybos narys Juozas Armanavičius domėjosi, ar yra kokia nors strategija, kaip bendrauti su Rusija. L. Graužinienė pabrėžė, kad tai – užsienio politika. O formuodami ją turime derintis prie Europos Sąjungos užsienio politikos. Kita vertus, už šią sritį atsakinga šalies prezidentė.
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė nukėlė diskusiją į Lietuvą ir priminė apgailėtiną kultūros darbuotojų būklę – juk jų algos mažiausios iš visų biudžetininkų. Seimo pirmininkė sutinka, kad tai aktualus ir prioritetinis klausimas. Nors milijonų, kurių reiktų kultūros darbuotojų algoms pakelti, nėra, viliamasi, kad jie kažkaip atsiras.
Kvietė grįžti į „Sodrą“
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Vida Butkevičienė patikino, kad jei šalies biudžetas liks praėjusių metų lygyje, savivaldybės savo įsiskolinimų mažinti jokiu būdu negalės. Taip pat ji dalinosi mintimis apie viešųjų darbų programos finansavimo pasikeitimus.
Administracijos direktorių Giedrių Pocių neramino pasenusios ir greitai tapsiančios visai nebetinkamomis savivaldybės kompiuterinės programos, o tarybos narys Regimantas Baravykas palietė temą apie kaupiamuosius pensijų fondus ir būtinybę apsispręsti, ar likti juose, ar pereiti į „Sodrą“.
L. Graužinienė priminė, kad šiuo metu yra 800 000 šiuo klausimu neapsisprendusių tautiečių, ir ragino juos grįžti į „Sodrą“. Tvirtino, jog labai sunku žmonėms paprasta kalba išaiškinti tokio apsisprendimo naudą, tačiau tai esą būtina. Jos manymu, valstybė net turėtų svarstyti apie įstatymo priėmimą šiuo klausimu ir žmones į „Sodrą“ iš privačių fondų grąžinti privaloma tvarka.
Susitiko ir su teisėjais
Penktadienį Seimo pirmininkė taip pat lankėsi rajono policijos komisariate. Ši įstaiga pasirinkta, nes ten dirba gyvsidabrio rūpesčių prispausti teisėjai. Šis įvykis Ukmergėje paskelbtas ekstremaliu ir lig šiol neišspręstas.
Kitas rajono objektas – Jasiuliškių pensionatas, pasak viešnios, pasirinktas tiesiog norint aplankyti ten gyvenančius draugus. Vienai piešti mėgstančiai moteriai Seimo pirmininkė pasakojo vežanti dovanų piešimo priemonių.
Renginio pabaigoje Parlamento vadovė buvo pakviesta į lapkričio 3 dieną Ukmergėje vyksiančią medžiotojų globėjo šv. Huberto šventę.
Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ