Pareigūnas su tėvu išgelbėjo du žvejus

Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus Ke­lių po­li­ci­jos po­sky­rio spe­cia­lis­tui Aliui Ra­si­ma­vi­čiui ir jo tė­čiui Vla­dui Ra­si­ma­vi­čiui šios Ve­ly­kos gi­liai įsi­rėš at­min­tin – tą­dien jie iš­gel­bė­jo dvi gy­vy­bes.

Nuotr. Alius Ra­si­ma­vi­čius.

Sek­ma­die­nį po ve­ly­ki­nių pus­ry­čių A. Ra­si­ma­vi­čius pa­va­di­no sa­vo tė­tį žve­jo­ti. Šis ne­la­bai no­rė­jo, ta­čiau die­na bu­vo pui­ki, tad su­ti­ko sau­lė­tą po­pie­tę pra­leis­ti gam­to­je.

Pa­rei­gū­nas pa­sa­ko­jo, kad Mū­šios tven­ki­ny­je, esan­čia­me Pi­jo­rų kai­me, plau­kio­jo gal ke­tu­rios žve­jų val­tys. Plau­kio­da­mas jis at­krei­pė dė­me­sį į aukš­tos įtam­pos lai­dus, ku­rie ka­bė­jo pa­ly­gin­ti že­mai. Kai apie 15 val. įvy­ko ne­lai­mė, tuoj pat su­vo­kė, kas nu­ti­ko. Ties tven­ki­nio vi­du­riu val­ty­je at­si­sto­jęs žve­jas mė­tė spi­nin­gą. Va­las įsi­pai­nio­jo į 6–10 met­rų at­stu­mu virš van­dens iš­ties­tus aukš­tos įtam­pos lai­dus.

„Mes nuo jų val­ties bu­vo­me maž­daug už 150 met­rų, aš kaip tik sė­dė­jau į jų pu­sę. Pir­miau­sia iš­vy­dau rau­do­ną ug­nies juos­tą, ta­da pa­si­gir­do stip­rus spro­gi­mą pri­me­nan­tis gar­sas. Val­ty­je sto­vė­jęs vy­ras kri­to ant ją ir­kla­vu­sio vy­ro. Vie­nas val­ties ga­las, ma­tyt, pra­kiu­ro ir ėmė grimz­ti“, – pa­sa­ko­jo 34 me­tų A. Ra­si­ma­vi­čius.

Su­pra­tę, kad svar­bi kiek­vie­na mi­nu­tė, A. ir V. Ra­si­ma­vi­čiai ne­del­siant puo­lė gel­bė­ti ne­lai­mės iš­tik­tų žve­jų. Kol tė­vas ir­kla­vo prie jų val­ties, sū­nus te­le­fo­nu iš­kvie­tė spe­cia­li­ą­sias tar­ny­bas.

„Kai pri­ar­tė­jo­me, abu vy­rai bu­vo be są­mo­nės. Jau­tė­si stip­rus svi­lė­sių kva­pas. Ypač stip­riai – vi­są šo­ną, pil­vą, ran­kas, ko­ją bu­vo ap­de­gęs jau­nes­nis vy­ras, jo net dra­bu­žiai bu­vo iš­si­ly­dę, o vy­res­nis nu­ken­tė­jo ma­žiau. Ki­lo min­tis da­ry­ti dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą, ta­čiau grei­tai su­pra­tau, kad rei­kia ir­tis į kran­tą. Ne­tru­kus vie­nas vy­ras at­si­ga­vo, ėmė de­juo­ti, kad vi­sai ne­jau­či­ąs ko­jų. Nie­ko ne­lauk­da­mi pri­ri­šo­me vir­ve jų val­tį ir ėmė­me trauk­ti į kran­tą, ka­dan­gi van­duo ją spar­čiai sė­mė“, – sa­kė pa­rei­gū­nas. Maž­daug po 10 mi­nu­čių in­ten­sy­vaus ir­kla­vi­mo tė­vas ir sū­nus pa­sie­kė už 200 met­rų esan­tį kran­tą.

A. Ra­si­ma­vi­čius nu­bė­go link vieš­ke­lio šauk­ti pa­gal­bos. Ar­ti­miau­sia­me so­dų ben­dri­jos „Mū­ša“ so­do na­me­ly­je, pri­klau­san­čia­me Jo­nui ir Ire­nai Va­liuš­koms, Ve­ly­kas šven­tu­si žmo­nių kom­pa­ni­ja šo­ko nuo vai­šių sta­lo ir nu­bė­go pa­dė­ti. Žmo­nės šo­ko į van­de­nį ir pa­dė­jo iš­kel­ti ne­lai­mė­lius. Kai sun­kiai su­ža­lo­ti vy­rai iš val­ties bu­vo pa­im­ti ir at­neš­ti prie na­me­lio, A. Ra­si­ma­vi­čius nu­bė­go prie pa­grin­di­nio ke­lio pa­si­tik­ti grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kų.

44 me­tų vil­nie­čiui M. B. diag­no­za­vus pir­mo ir an­tro laips­nio nu­de­gi­mus, jis re­a­ni­mo­bi­liu tą pa­tį va­ka­rą bu­vo per­vež­tas į Res­pub­li­ki­nės Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės re­a­ni­ma­ci­jos sky­rių.

Ga­lū­nes ap­de­gęs 65 me­tų jo uoš­vis uk­mer­giš­kis A. B. pa­gul­dy­tas į Uk­mer­gės li­go­ni­nės trau­ma­to­lo­gi­jos sky­rių.

„Ne­si­jau­čiu kaž­ką did­vy­riš­ko pa­da­ręs. Ma­nau, ma­no vie­to­je taip bū­tų pa­si­el­gęs kiek­vie­nas. Vi­sa lai­mė, kad žmo­nės li­ko gy­vi. Aš pats esu pri­pra­tęs prie stre­si­nių si­tu­a­ci­jų, ta­čiau ma­no tė­čiui tai bu­vo su­krė­ti­mas“, – sa­kė A. Ra­si­ma­vi­čius.

As­ta KROGERTIENĖ

Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vė spau­dai