Daug metų apleista stūksanti buvusi koklių cecho gamykla skaičiuoja aukas. Balandžio 13-ąją čia žuvo dešimtokas. Netoliese gyvenantys ukmergiškiai tikina – statiniai seniai tapę statybinių medžiagų vagių taikiniu.
Į tragedijos vietą atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai. Gedimino Nemunaičio nuotr.
Skaudi nelaimė Vilniaus gatvės 120 numeriu pažymėtoje buvusioje gamykloje nutiko šeštadienio rytą, apie 9 val. 40 min.
Policijai buvo pranešta apie griuvėsiuose prispaustą šešiolikmetį.
Netrukus paaiškėjo, kad krisdamas betoninis blokas prispaudė konstrukcijose metalą ardžiusį vaikiną. Bloko būta didžiulio. Nuo patirtos traumos vaikinas mirė vietoje. Kartu su juo buvęs vienmetis draugas apie tai papasakojo šalia gyvenantiems moksleivio artimiesiems, o šie – policijai.
Į nelaimės vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir nieko jau nebegalėję padėti greitosios pagalbos medikai.
Ugniagesiai gelbėtojai, panaudoję pneumatinę įrangą, pakėlė perdengimo plokštę ir ištraukė žuvusiojo kūną.
Įtariama, jog žuvusysis su draugu ardydami pastato sienas išiminėjo metalines pastato konstrukcijas. Jas parduodavo metalo supirkėjams. Kažin, ar atsitiktinai nelaimės vietoje sukiojosi ir vyrai, ukmergiškiams pažįstami kaip statybinių medžiagų supirkėjai.
Šioje vietoje gelžbetonio blokas prispaudė šešiolikmetį.
Stengėsi prasimanyti pinigų
Žuvęs šešiolikmetis mokėsi dešimtoje klasėje. Tą pačią klasę lankė ir jo kaimynas, kartu buvęs tragedijos vietoje ir savo akimis matęs bendraklasio žūtį.
Mokyklos, kurioje mokėsi žuvęs paauglys, pedagogai jį apibūdino teigiamai, sakė – buvęs tvarkingas, mandagus. Tačiau mokytojai neneigė: šeima, kurioje jis augo, kėlė didelių rūpesčių, tėvai girtavo, tad vaikinas visaip stengėsi prasimanyti pinigų talkindamas suaugusiems įvairiuose padieniuose darbuose. Daugiavaikėje šeimoje šešiolikmetis buvo jauniausias.
Pedagogai tvirtino ne vieną kartą lankęsi jo tėvų namuose ir net siūlė tvarkyti dokumentus ir apgyvendinti moksleivį valdiškoje įstaigoje. Tačiau tokį pasiūlymą pats vaikinas kategoriškai atmetė.
Dabar didžiausias mokytojų rūpestis – kaip pagelbėti žuvusiojo bendraklasiui, mačiusiam tragišką draugo mirtį. Su juo bendraus psichologai.
Kasdien virė darbai
Aplinkiniai gyventojai pasakojo, kad pastaruoju metu gamyklos griuvėsiuose kasdien virė darbas.
Kadangi lengvai pasiekiamos vertingos medžiagos išvogtos jau seniai, dabar norint pasipelnyti tekdavo gerokai paplušėti. Vertingiausias likęs grobis – konstrukcijas tvirtinantis metalas. Jį įmanoma pasiekti tik pjaunant metalui pjauti skirtais pjūklais. Būtent taip darbavosi ir žuvusysis.
Buvusi koklių cecho gamykla tuščia stovi jau ne vienerius metus. Ją yra įsigijusi UAB INVESTICON.
Maždaug prieš trejetą metų viename iš jos pastatų dar veikė keramikos cecho parduotuvė. Taigi vagys tuščiuose gretimuose pastatuose darbuodavosi paslapčiomis.
Kai statinių savininkai pasikeitė, o parduotuvė buvo uždaryta, statybinių medžiagų vagys pradėjo darbuotis atvirai – dienos metu.
Prieš trejus metus šioje teritorijoje jau įvyko skaudi nelaimė. Žaisdamas elektros pastotėje apdegė 14 metų vaikas.
Nėra specialisto
Ukmergės rajono savivaldybėje jau daugiau nei metus nėra specialisto, kuris būtų atsakingas už statinių naudojimo priežiūrą. Jau parengti dokumentai ir artimiausiu metu bus skelbiamas tokio specialisto paieškos konkursas.
Miesto seniūnas Stasys Jackūnas prisiminė, kad prieš porą metų į rajono tarybą kreipėsi buvusios gamyklos statinių savininkai, prašę atleisti juos nuo žemės mokesčio. Tačiau tokios lengvatos savivaldybė nesuteikė.
Rajono meras Algirdas Kopūstas apgailestavo, kad esant privačiai nuosavybei savivaldybė tikrai negali imtis pastatų griovimo ar teritorijos aptvėrimo darbų. Pasak mero, šio nekilnojamo turto savininkai buvo ne kartą raginti rūpintis savo turtu. Tačiau į tai dėmesio nekreipė. Tad gamykla yra įtraukta į neprižiūrimų pastatų sąrašą.
Pasak A. Kopūsto, šią savaitę bus bandoma dar kartą susirasti savininkus bei kreiptis į teismą dėl administracinių baudų skyrimo.
Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ