Pavasaris – tinkamas metas po žiemos išsivalyti šulinius. Apie tokią būtinybę, taip pat vandens tyrimus, primenama kaimo vietovėse ir mieste gyvenantiems ukmergiškiams, kurių šuliniuose randama nitratų. Kastinių (šachtinių) šulinių vanduo Lietuvoje užterštas labiausiai. Pavojingi sveikatai mikroorganizmai…
Gedimino Nemunaičio nuotr. Šulinius būtina reguliariai valyti.
…patenka į vandenį su nešvariu kibiru, įkritus į šulinį gyvūnams, dėl dirvožemio taršos. Geriant užterštą vandenį ar naudojant maistui, kyla grėsmė užsikrėsti infekcinėmis žarnyno ligomis.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėjos Elenos Mirinavičienės, šulinių vandens kokybė priklauso nuo aplinkos. Daugiau kaip pusėje jų mūsų rajone aptinkama nitratų ir nitritų. Jie patenka į vandenį iš dirvožemio gausiai tręšiant netoliese esantį daržą ar šiltnamį mineralinėmis trąšomis arba kai greta šulinio yra tvartas, lauko tualetas.
„Iš dirvožemio patekęs vanduo kartu atsineša trąšas, augalų puvimo liekanas. Galbūt šulinys senas, neprižiūrėtas – tai irgi turi įtakos vandens kokybei, – sako ji. – Iš paviršinės taršos labiausiai reikia bijoti nitratų, kurie pavojingi mažiems vaikams, ypač – iki pusės metų. Kuo vyresnis žmogus, tuo organizmas labiau prisitaiko, bet yra ir pamąstymų, kad nitratai sukelia vėžį.“
Viršija normas
Visuomenės sveikatos centrams svarbu žinoti apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinių šulinių vanduo. Informaciją apie jų gyvenamąją vietą renka ir jiems teikia sveikatos priežiūros įstaigos, įpareigotos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“. Organizuojami šių gyventojų naudojamo vandens tyrimai, kurie atliekami nemokamai.
Pasak E. Mirinavičienės, mūsų rajone per metus ištiriama apie 30 tokių šulinių. Iš 2013 m. tirtųjų padidintas azoto junginių kiekis rastas 11-oje vandens pavyzdžių. Pernai, ištyrus 36, – taip pat 11.
2014 m. I pusmetį trijuose šuliniuose nustatyta nitratų koncentracija viršijo leidžiamą dydį: dviejuose – 2 kartus, viename – 1,2 karto. Du užteršti šuliniai – Deltuvos seniūnijoje, vienas – Želvos. Iš 15 antrąjį pusmetį atliktų tyrimų tokių šulinių – šeši: 2 – Ukmergėje, po vieną – Želvos, Siesikų, Veprių, Šešuolių seniūnijose. Vienam vandens mėginy nitratų kiekis leidžiamą dydį viršijo 2,7, dviejuose – 1,8, trijuose – 1,2 karto.
Svarbu, kaip įrengtas
Kad šuliniai būtų apsaugoti nuo cheminės ir mikrobinės taršos, 10–20 metrų apie juos draudžiama tręšti dirvožemį mineralinėmis trąšomis arba mėšlu. Neturi būti lauko tualetų, tvartų, mėšlidžių, šiltnamių, nuotekų surinkimo ar valymo įrenginių.
„Labai svarbu, kaip šulinys įrengtas: ar aplink rentinį padaryta plūkto molio juosta, kad nepraleistų paviršinio vandens. Rentinių plyšiai ir tarpai tarp jų betonuojami. Siūloma aplink šulinį neauginti žolės – geriau, kad būtų betonuota ar grįsta akmenimis. Šulinys turi būti su stogeliu, dengiamas, turi būti pririštas kibiras, kad nenaudotų bet kokio nešvaraus indo“, – aiškino pašnekovė.
Būtina valyti
Pataria kas 1–2 metus šulinį išvalyti: „Reikia išsemti vandenį, nuvalyti rentinio sieneles – galima šveisti su valgomąja druska. Pakeisti dugno gruntą nauju švariu žvyru, prileisti vandens ir vėl išpumpuoti, kad prisirinktų antrą kartą – tuomet bus švaresnis. Tačiau jei gruntas labai užterštas, valymas nepadeda. Dažnai būna, kad nitratų kiekis nuo valymo nesumažėja.“
Valyti šulinį, kaip ir atlikti tyrimus, geriausia – pavasarį. „Tirpstantis sniegas papildo gruntą paviršiniais vandenimis, be to, dažną pavasarį turim lietaus“, – sako ji.
Ar saugu gerti naudojamo šulinio vandenį, galima pasikonsultuoti Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriuje (Gedimino g. 11, tel. 51511, 53074, el. p. ukmerge@vilnius.vvspt.lt).
Šachtinių šulinių vandenį vartoja beveik vienas milijonas Lietuvos gyventojų, daugiausia – kaimo vietovėse. Šalyje yra per 300 tūkstančių šulinių.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
