Patarimų atvežė fakulteto dekanas

Pa­si­klau­sy­ti nau­din­gų ir įdo­mių pa­skai­tų ga­li­ma ir ne­ke­liant ko­jos iš Uk­mer­gės. Pra­ėju­sią sa­vai­tę to­kia ga­li­my­be pa­si­nau­do­jo at­ėju­sie­ji į kul­tū­ros cen­trą, Alek­san­dro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to Ag­ro­no­mi­jos fa­kul­te­to de­ka­no dr. Vik­to­ro Pranc­kie­čio pa­skai­tą.

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Ag­ro­no­mi­jos fa­kul­te­to de­ka­nas dr. V. Pranc­kie­tis pa­de­monst­ra­vo pa­ties nau­do­ja­mus že­mės ūkio įran­kius.

Mū­sų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ir Alek­san­dro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tas yra pa­si­ra­šę part­ne­rys­tės su­tar­tį. Sve­čią so­di­nin­kams pri­sta­tęs sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­ras Ro­lan­das Ja­nic­kas pa­si­džiau­gė šio ben­dra­dar­bia­vi­mo vai­siais – at­si­vė­ru­sia ga­li­my­be su­teik­ti uk­mer­giš­kiams ži­nių ir pro­fe­sio­na­lių pa­ta­ri­mų.

V. Pranc­kie­tis sa­vo pa­skai­to­je pa­sa­ko­jo apie ru­dens dar­bus so­de, pa­si­ruo­ši­mą žie­mai, ko­vą su li­go­mis ir ken­kė­jais, pa­ro­dė at­si­vež­tų įvai­rių pa­ties nau­do­ja­mų so­do ir dar­žo įran­kių.

Il­ga­me­tę pa­tir­tį so­di­nin­kys­tės sri­ty­je tu­rin­tis fa­kul­te­to de­ka­nas pa­nei­gė ke­lis įsi­šak­ni­ju­sius mi­tus. Pa­vyz­džiui, kad vais­me­džius rei­kia ba­lin­ti pa­va­sa­rį. Šį dar­bą re­ko­men­da­vo at­lik­ti ru­de­nį – nu­kri­tus obe­lų la­pams. Ba­lin­ti siū­ly­ta emul­si­niais da­žais.

Ne­re­tai so­di­nin­kų da­ro­ma klai­da, pa­sak spe­cia­lis­to, – per­dė­tas kruopš­tu­mas su­ka­sant že­mę apie me­de­lius. To esą da­ry­ti ne­ga­li­ma, nes vais­me­džių šak­nų sis­te­ma yra ga­na pa­vir­ši­nė, taip ji pa­žei­džia­ma. Ge­riau že­mę tik pa­vir­šiu­je su­pu­ren­ti.

Ru­de­nį Ag­ro­no­mi­jos fa­kul­te­to de­ka­nas ra­gi­no reng­tis ne tik ba­lin­ti vais­me­džius, bet ir reng­tis ko­vai su kiš­kiais ir pe­lė­mis. Pa­ste­bi­ma, kad šie­met ypač „pe­lin­gi“ me­tai, tad siū­lė ne­už­dels­ti ir šiuos grau­ži­kus kaip tik da­bar nai­kin­ti nuo­dais.

Ki­tas pa­ta­ri­mas – apie trę­ši­mą mi­ne­ra­li­nė­mis trą­šo­mis. Pa­ta­rė šių trą­šų ne­bi­jo­ti, ta­čiau iš ru­dens nie­kuo, iš­sky­rus pe­le­nus, dir­vos ne­tręš­ti. Be­je, pe­le­nus gy­rė kaip ypač ge­rą ir nie­ko ne­kai­nuo­jan­čią trą­šą. Pa­skai­čia­vo: 10 kg pe­le­nų yra 1 kg ka­lio, 0,35 kg fos­fo­ro bei ki­tų ele­men­tų.

Ver­tin­gos že­mės struk­tū­rai yra ir au­ga­lų lie­ka­nos bei ža­lio­sios trą­šos, to­kios kaip pa­sė­tos gars­ty­čios. Vėl­gi sa­vo­tiš­kas pa­skai­čia­vi­mas: vie­no mai­šo žo­lės kai­na, pa­ver­tus tą žo­lę kom­pos­tu, ly­gi vie­nam li­tui.

Dar daug įvai­rių nau­din­gų pa­ta­ri­mų at­ve­žęs V. Pranc­kie­tis ra­gi­no uk­mer­giš­kius ne tik puo­se­lė­ti tra­di­ci­jas rū­pi­nan­tis sa­vo so­dais ir dar­žais, bet ir do­mė­tis nau­jo­vė­mis, jų ne­si­bai­min­ti.

Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo so­dų ben­dri­jų va­do­vai ir na­riai.

Po pa­skai­tos Ag­ro­no­mi­jos fa­kul­te­to de­ka­nas at­sa­kė į su­si­rin­ku­sių­jų klau­si­mus. Sve­čias pri­si­pa­ži­no jau­čian­tis sen­ti­men­tus Uk­mer­gei, mat šia­me mies­te gy­ve­no jo pro­se­ne­liai.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ