Meteorologijos stotis mini 90 metų jubiliejų

Uk­mer­gės me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­tis sau­sio 1 d. pa­mi­nės me­te­o­ro­lo­gi­nių ste­bė­ji­mų 90 me­tų su­kak­tį. Per šiuos me­tus įvy­ko di­de­lių ir svar­bių po­ky­čių, dau­ge­lis čia dir­bu­sių žmo­nių pa­li­ko pėd­sa­ką me­te­o­ro­lo­gi­jos is­to­ri­jo­je.

Gedimino Nemunaičio nuotr. Įvairius gamtos reiškinius stebi meteorologai.

Lie­tu­vo­je pir­mie­ji me­te­o­ro­lo­gi­niai ste­bė­ji­mai at­lik­ti 1770 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­to ast­ro­no­mi­jos ob­ser­va­to­ri­jo­je. Tai pir­mie­ji sis­te­min­gi me­te­o­ro­lo­gi­niai ste­bė­ji­mai ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vie­ni pir­mų­jų Eu­ro­po­je.

Pir­mo­sios me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­tys bu­vo įsteig­tos 1869 m. Šiuo me­tu Lie­tu­vos hid­ro­me­te­o­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos, ku­riai va­do­vau­ja Vi­da Au­gu­lie­nė, tin­klą su­da­ro 18 me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­čių, 9 pa­pras­to­sios kli­ma­to sto­tys, 43 ag­ro­me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­tys, 3 avia­ci­jos me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­tys, 87 van­dens ma­ta­vi­mo sto­tys.

Uk­mer­gė­je me­te­o­ro­lo­gi­niai ste­bė­ji­mai pra­dė­ti nuo 1924 m. sau­sio 1 d. Bu­vo at­lie­ka­mi tem­pe­ra­tū­ros, de­be­suo­tu­mo ir kri­tu­lių ma­ta­vi­mai. Sto­tis bu­vo įkur­ta mies­to cen­tre, gim­na­zi­jos so­de. Ste­bė­to­ja pa­skir­ta gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Ele­na Ba­ro­nie­nė Lau­mians­kai­tė (Lau­ži­kai­tė) – pe­da­go­gė, vi­suo­me­nės vei­kė­ja, vie­na la­biau­siai ap­si­švie­tu­sių XX a. pra­džios lie­tu­vių mo­te­rų.

Vė­liau ste­bė­to­ju ski­ria­mas fi­zi­kos mo­ky­to­jas Ro­mu­al­das Gri­ke­nis. Nuo 1935 m. at­lie­ka­mi pa­pil­do­mi ste­bė­ji­mai 7.30 ir 11.30 val. dėl nu­ma­to­mos oro su­si­sie­ki­mo li­ni­jos Kau­nas–Za­ra­sai.

1937 me­tais sto­ty­je pra­dė­jo dirb­ti fi­zi­kos mo­ky­to­ja Juo­za­pa Lu­ny­tė–Vi­lie­nė. 1939 m. sto­tis per­ke­lia­ma į Di­džio­sios Baž­ny­čios gat­vę, nes ten gy­ve­no ste­bė­to­jas Jo­nas Kli­ma­šaus­kas.

1940 m. aikš­te­lė per­kel­ta į Rū­tos gat­vę Nr. 2. Ka­ro me­tais sto­tis tu­rė­jo siųs­ti ži­nias apie orus iš­ti­są pa­rą vo­kie­čių ka­riuo­me­nei. Vė­liau Uk­mer­gės me­te­o­ro­lo­gi­jos aikš­te­lė dar ke­le­tą kar­tų bu­vo per­kel­ta.

Po pas­ku­ti­nio per­kė­li­mo 1958 m. į Ge­di­mi­no gat­vę to­je vie­to­je sto­tis te­bė­ra ir da­bar. Nuo 1958 me­tų ste­bė­to­ju, o nuo 1961 me­tų sto­ties vir­ši­nin­ku dir­bo Bro­nis­lo­vas Ka­se­lis. Šis Tar­ny­bos ve­te­ra­nas sto­ty­je iš­dir­bo dau­giau nei pen­kis de­šimt­me­čius. 2009 me­tais ap­do­va­no­tas Ber­go pre­mi­ja.

Įvai­riais lai­ko­tar­piais ste­bė­to­jais dir­bo B. Žur­kus, S. Driu­kai­tė, E. Kaz­laus­kai­tė, G. Stei­kū­nie­nė, E. Di­gai­tie­nė, G. Vi­li­mie­nė, E. Mar­cin­ke­vi­čie­nė, R. Ne­praus­tys, N. Bud­ni­kie­nė, E. Gu­de­lie­nė, vir­ši­nin­ku – G. Zi­mo­nai­tis, V. Bu­lo­tas, Č. Kan­tau­tas. Nuo 2002 m. sau­sio 1 d. sto­čiai va­do­vau­ja V. Dič­pet­ris.

1948 m. – 2000 m. me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­ty­je be me­te­o­ro­lo­gi­nių ste­bė­ji­mų bu­vo at­lie­ka­mi ir ag­ro­me­te­o­ro­lo­gi­niai ste­bė­ji­mai – įvai­rios au­ga­lų vys­ty­mo­si fa­zės, pa­sė­lių tan­ku­mas, aukš­tis, būk­lė, van­dens at­sar­gos snie­ge ir ki­ti veiks­niai, tu­rin­tys įta­kos že­mės ūkio kul­tū­rų au­gi­mui. 2008 m. įreng­ta au­to­ma­ti­nė ag­ro­me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­tis.

Iki 1946 m. me­te­o­ro­lo­gi­niai ma­ta­vi­mai Uk­mer­gė­je bu­vo at­lie­ka­mi įvai­rių ga­min­to­jų, dau­giau­siai vo­kie­čių, prie­tai­sais, vė­liau – So­vie­tų Są­jun­go­je ga­min­tais prie­tai­sais. At­kū­rus Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę ir to­liau nau­do­ti Ru­si­jo­je ga­min­ti prie­tai­sai, tik prieš tre­je­tą me­tų Uk­mer­gės me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­ty­je su­mon­tuo­ta mo­der­ni suo­miš­ka ma­ta­vi­mų įran­ga.

Šiuo me­tu vi­sa­me hid­ro­me­te­o­ro­lo­gi­jos tin­kle at­lie­ka­mi mo­der­ni­za­vi­mo ir au­to­ma­ti­za­vi­mo dar­bai pa­nau­do­jant eu­ro­pos struk­tū­ri­nes lė­šas. Dau­ge­lis me­te­o­ro­lo­gi­nių pa­ra­met­rų ma­tuo­ja­mi au­to­ma­tiš­kai ir kas va­lan­dą per­duo­da­mi į cen­tri­nę duo­me­nų ba­zę Vil­niu­je. Nuo 2011 m. Uk­mer­gės me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­ties ste­bė­to­jai pa­pil­do­mai ste­bi at­mos­fe­ros reiš­ki­nius, de­be­suo­tu­mą, at­lie­ka fe­no­lo­gi­nius au­ga­lų bei ki­tus ste­bė­ji­mus, ku­rie ne­ga­li bū­ti fik­suo­ja­mi au­to­ma­ti­niais prie­tai­sais.

Be me­te­o­ro­lo­gi­nių ste­bė­ji­mų sto­tis tei­kia pa­slau­gas: ren­gia ir pa­tei­kia hid­ro­me­te­o­ro­lo­gi­nes pa­žy­mas, tei­kia įvai­rią me­te­o­ro­lo­gi­nę in­for­ma­ci­ją or­ga­ni­za­ci­joms ir gy­ven­to­jams. Sto­ty­je lan­ko­si moks­lei­vių eks­kur­si­jos, ku­rių me­tu vai­kai su­pa­žin­di­na­mi su me­te­o­ro­lo­gi­jos reikš­me, esa­mais prie­tai­sais, jų vei­ki­mu.

Uk­mer­gie­tiš­ki re­kor­dai:

1959 ir 1963 me­tais ter­mo­met­rai ro­dė 35 laips­nius karš­čio, o 1956-ųjų žie­mą spau­dė net 38,3 laips­nio spei­gas.

***

Di­džiau­sias pa­ros kri­tu­lių kie­kis – 99,6 mm – už­re­gist­ruo­tas 1950 m. rug­pjū­tį.

***

Di­džiau­sias vė­jo gū­sio grei­tis – 26 m/s – fik­suo­tas 1982 m. sau­sį, 1981 m. lap­kri­tį ir 1988 m. gruo­džio 31 d.

***

Di­džiau­sias snie­go dan­gos sto­ris – 43 cm – už­re­gist­ruo­tas 1996 m. ko­vo mė­ne­sį.