Gyventojų kiemuose – buitinių nuotekų tvenkiniai

Pa­kal­nės gat­vės gy­ven­to­jų kie­muo­se po di­des­nio lie­taus telk­šo nuo­te­kų kla­nai. Žmo­nės skun­džia­si tvy­ran­čia smar­ve, fe­ka­li­jo­mis už­lie­ja­mais dar­žais ir pau­pio pie­va. Vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai ne­nu­kenks­min­tas nuo­te­kas va­di­na tik­sin­čia bom­ba – jo­se knibž­da li­gų su­kė­lė­jų.

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.Gai­la, kad kva­pų, tvy­ran­čių prie V. Šan­te­rio­vos na­mo, nuo­trau­ka per­teik­ti ne­įma­no­ma…

Bui­ti­nė­mis nuo­te­ko­mis už­lie­tas kie­mas ir no­sį rie­čian­tis kva­pas ta­po Pa­kal­nės gat­vė­je gy­ve­nan­čios Vio­le­tos Šan­te­rio­vos ir jos kai­my­nų kas­die­ny­be.

Nuo­te­ko­mis at­mieš­tas van­duo į pa­vir­šių iš­ky­la po stip­res­nio lie­taus. Mo­te­ris skun­dė­si, kad to­kį vaiz­dą gy­ven­to­jai ma­to jau ne vie­ne­rius me­tus.

„Taip bu­vo ir po šio lie­taus – iš ry­to tik pra­vė­rus lau­ko du­ris iš kva­po su­pra­tau, kad kie­mą ap­sė­mė fe­ka­li­jos“, – sa­ko ji. Iš­ėju­si į kie­mą, vaiz­dą pa­ma­tė to­kį, kaip ir ti­kė­jo­si.

Tam­sios spal­vos nuo­sė­dos ap­link ne­to­lie­se ant ke­liu­ko esan­tį ka­na­li­za­ci­jos šu­li­nį iš­duo­da nuo­te­kų iš­si­ver­ži­mo į pa­vir­šių ke­lią.

Mat joms su­si­gė­rus ar že­mes­nėn vie­ton nu­bė­gus, že­mės pa­vir­šiu­je iš­lie­ka jų pėd­sa­kai – ant ke­liu­ko ma­to­si net fe­ka­li­jas pri­me­nan­tys gu­mu­lė­liai.

V. Šan­te­rio­va įsi­ti­ki­nu­si, kad nuo­te­kos per ka­na­li­za­ci­jos šu­li­nių vir­šų bė­ga to­no­mis. Kiek jų su­si­ge­ria į grun­tą, kiek su pa­vir­ši­niais van­de­ni­mis pa­sie­kia ne­to­lie­se te­kan­čią upę, gy­ven­to­ja ga­li tik spė­lio­ti.

Taip, anot pa­šne­ko­vės, vargs­ta ir ki­ti pir­mo­je nuo pau­pio juos­to­je gy­ve­nan­tys Pa­kal­nės gat­vės kai­my­nai. Pa­va­sa­rį, kuo­met ly­ja ga­na daž­nai, apie anks­ty­vuo­sius ri­di­kė­lius, rūgš­ty­nes ar svo­gū­nų laiš­kus žmo­nės ga­li tik pa­sva­jo­ti – nuo­te­ko­mis ap­sem­ti jų dar­žai, vaisk­rū­miai ir vais­me­džiai.

Ko­kias me­džia­gas iš dir­vos pa­si­sa­vi­na pa­čių iš­si­au­gin­tos dar­žo ir so­do gė­ry­bės, jiems taip pat pa­slap­tis. Kad bui­ti­nių nuo­te­kų dum­blas nau­do­ja­mas kom­pos­to ga­my­bai, gy­ven­to­jai ži­no. Ta­čiau ži­no ir tai, jog kom­pos­tas ga­mi­na­mas mė­ne­sių mė­ne­sius, pa­gal tam tik­ras tech­no­lo­gi­jas.

V. Šan­te­rio­va sa­ko, kad šios bė­dos pra­si­dė­jo tuo­met, kai be­veik prieš sep­ty­ne­rius me­tus bu­vo at­lik­ta nuo­te­kų tin­klų re­no­va­ci­ja. Dėl to ji įsi­ti­ki­nu­si, kad bu­vo pa­lik­tas kaž­koks bro­kas, ku­rio pa­sek­mės nuo­sa­vų na­mų gy­ven­to­jus nuo­lat įka­li­na fe­ka­li­jų „re­zer­vu­a­rų“ bei jų kva­po ap­sup­ty­je.

Mo­te­ris tei­gia, jog pa­gal­bos ne kar­tą kreip­ta­si į UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ va­do­vus, sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tus, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus.

Ji sa­ko, kad „Uk­mer­gės van­de­nys“ įren­gė spe­cia­lius vož­tu­vus, ku­rie tu­rė­tų ne­leis­ti pa­tek­ti nuo­te­koms iš pa­grin­di­nės nuo­te­kų ma­gist­ra­lės į gy­ven­to­jų na­mų at­ša­ką ir už­lie­ti kie­mų. Ta­čiau ji įta­ria, kad jie ma­žai te­gelbs­ti, nes nuo­te­kos vis tiek te­bes­rū­va. 

Spren­di­mo bū­dai – ša­lies mas­tu

UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ di­rek­to­rius Ri­mas Ar­lins­kas sa­ko šią gy­ven­to­jų pro­ble­mą ži­nan­tis.

Jis tei­gia, kad iš da­lies ban­dy­ta ją spręs­ti pa­sta­tant at­bu­li­nius nuo­te­kų vož­tu­vus at­ša­ko­se, esan­čio­se gy­ven­to­jų na­mų val­do­se. Mat prieš ke­le­rius me­tus bu­vo nu­sta­ty­ta, kad už­lie­ji­mo prie­žas­tis – vož­tu­vo ge­di­mas.

Ta­čiau ir pa­sta­čius vož­tu­vus pro­ble­ma ne­din­go – iš šu­li­nių, esan­čių ant ma­gist­ra­li­nės li­ni­jos, nuo­te­kos vis tiek iš­si­ver­žia.

Anot di­rek­to­riaus, de­ja, šis at­ve­jis nė­ra toks, kad pa­kak­tų šio­je vie­to­je pa­keis­ti vamz­dy­ną ar at­lik­ti ki­to­kius dar­bus.

Pro­ble­ma su­si­ju­si su kur kas su­dė­tin­ges­niais da­ly­kais – pir­miau­sia, tai – iš­ti­sos pa­vir­ši­nio van­dens su­rin­ki­mo sis­te­mos Uk­mer­gės mies­te ne­bu­vi­mas. Dau­ge­ly­je gat­vių nė­ra įreng­ta pa­vir­ši­nio van­dens su­rin­ki­mo sis­te­ma. Lie­taus van­duo, ne­tu­rė­da­mas, kur nu­bėg­ti, pa­ten­ka į bui­ti­nių nuo­te­kų tin­klus.

„Keis­ti bū­tent šią bui­ti­nių nuo­te­kų ko­lek­to­riaus da­lį į di­des­nio dia­met­ro tik­rai ne­tiks­lin­ga. Mat pa­gal spe­cia­lis­tų, pro­jek­tuo­to­jų skai­čia­vi­mus, to­kio dia­met­ro, koks yra da­bar, bui­ti­nėms nuo­te­koms vi­siš­kai pa­kan­ka. Yra net su di­de­le at­sar­ga – įver­tin­ta ir lie­taus van­dens in­fil­tra­ci­ja“, – aiš­ki­na pa­šne­ko­vas.

Anot di­rek­to­riaus, nuo­te­kų vamz­dy­no kei­ti­mas – ne­tiks­lin­gos, daug lė­šų rei­ka­lau­jan­čios in­ves­ti­ci­jos. Jis re­no­vuo­tas prieš še­še­rius me­tus ir pri­tai­ky­tas ke­lis kar­tus di­des­niam nuo­te­kų kie­kiui, ne­gu šiuo me­tu pa­ten­ka iš var­to­to­jų.

Pro­ble­ma su­si­da­ro dėl to, kad mies­to va­ly­mo įren­gi­niai ne­ga­li pri­im­ti to­kio di­de­lio pa­pil­do­mo kie­kio pa­vir­ši­nių nuo­te­kų, ku­rios su­si­da­ro po liū­čių.

R. Ar­lins­kas svars­to, kad pa­aukš­ti­nus šu­li­nius nuo­te­kos ne­bėg­tų per vir­šų. Ta­čiau jie yra va­žiuo­ja­mo­je ke­liu­ko, ve­dan­čio į gy­ven­to­jų na­mus, da­ly­je, pa­aukš­tin­ti jie truk­dys au­to­mo­bi­liams.

UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ lie­taus nuo­te­kų tin­klus eks­plo­a­tuo­ja pa­gal pa­nau­dos su­tar­tį su sa­vi­val­dy­be. Prog­no­zės at­ei­čiai nė­ra la­bai op­ti­mis­ti­nės. Mat jų plėt­ra mies­te yra mi­ni­ma­li – per me­tus lie­taus nuo­te­kų tin­klai įren­gia­mi tik vie­no­je ar dvie­jo­se gat­vė­se.

Jei gat­vių re­konst­ruk­ci­ja at­lie­ka­ma iš ES lė­šų, tai šie dar­bai nė­ra fi­nan­suo­ja­mi. R. Ar­lins­kas sa­ko, kad kol ne­bus gau­tos ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­mos lė­šos, ši in­fra­struk­tū­ra vys­ty­sis la­bai lė­tai, nes tai rei­ka­lau­ja di­de­lių in­ves­ti­ci­jų.

Kom­pos­ta­vi­mui – griež­ti rei­ka­la­vi­mai

Dum­blo tvar­ky­mo pro­ble­ma Uk­mer­gė­je spren­džia­ma Sar­ge­lių kai­me įren­gus dum­blo kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­lę.

Į ją dum­blo san­kau­pos ve­ža­mos iš UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ bui­ti­nių nuo­te­kų va­ly­mo įren­gi­nių.

Aikš­te­lė­je dum­blas su­mai­šo­mas su šiau­dais, smul­kin­to­mis ša­ko­mis, kel­mais, žo­le, la­pais. Ši struk­tū­ri­nė me­džia­ga rei­ka­lin­ga tam, kad vyk­tų ši­lu­mi­nė re­ak­ci­ja.

Dum­blo ap­do­ro­ji­mo ir va­ly­mo įren­gi­nių meist­ras Gri­go­ri­jus Mal­ča­no­vas pa­sa­ko­jo, kad su­krau­to­se krū­vo­se tem­pe­ra­tū­rai pa­ki­lus iki 70 laips­nių, vi­du­ti­niš­kai per 3 mė­ne­sius dum­blas ir struk­tū­ri­nė me­džia­ga su­yra ir su­si­da­ro kom­pos­tas. Tik pa­gal griež­tas tech­no­lo­gi­jas pa­ga­min­tą kom­pos­tą ga­li­ma sau­giai nau­do­ti au­ga­lų trę­ši­mui.

Lai­ky­tis nu­sta­ty­tų tech­no­lo­gi­jų yra svar­bu dėl to, kad ne­ap­do­ro­tas dum­blas tam­pa ag­re­sy­vus gam­tai. Už­sie­ny­je kom­pos­to ga­my­bai tai­ko­mos dar su­dė­tin­ges­nės tech­no­lo­gi­jos.

Lau­kia bau­da

Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Uk­mer­gės ra­jo­no agen­tū­ros ve­dė­jas Jo­nas Či­vas Pa­kal­nės gat­vė­je pa­ma­ty­tą re­gi­nį ver­ti­na kaip ap­lin­ko­sau­gi­nį pa­žei­di­mą.

Anot jo, vi­zu­a­liai ma­ty­ti, kad ter­šia­ma ap­lin­ka – stip­riai ly­jant, bui­ti­nės nuo­te­kos ne­be­tel­pa vamz­dy­nuo­se ir pa­ten­ka į gy­ven­to­jų kie­mus, srū­va į pie­vą.

„Ne­to­li upė, į ku­rią su­te­ka da­lis pa­vir­ši­nio van­dens. Tas tu­ri­nys, ku­ris bė­ga vamz­dy­nais, jais tu­rė­tų ir bėg­ti, ne­pa­tek­da­mas į ap­lin­ką“, – sa­ko J. Či­vas. Pa­sak jo, „Uk­mer­gės van­de­nys“ tu­rė­tų ieš­ko­ti kaž­ko­kio spren­di­mo – tai jų pa­rei­ga.

Ne­iš­vengs įmo­nė ir bau­dos. Jas gam­to­sau­gi­nin­kai nu­sta­to rem­da­mie­si Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­su.

Už ap­lin­kos ter­ši­mą nuo­te­ko­mis pi­lie­čiai bau­džia­mi nuo 200 iki 2000 li­tų, pa­rei­gū­nai – nuo 600 iki 4000 li­tų. Už tuos pa­čius pa­žei­di­mus an­trą kar­tą bau­dos pa­di­dė­ja – pi­lie­čiams nuo 1000 iki 4000 li­tų, pa­rei­gū­nams – nuo 2000 iki 10 000 li­tų.

Ko­kio dy­džio bau­da lau­kia UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“, bus spren­džia­ma ki­tą sa­vai­tę.

Knibž­da li­gų su­kė­lė­jai

Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­ta­li­ja Mo­tie­jū­nie­nė sa­ko, kad bui­ti­nių nuo­te­kų ne­ga­li­ma leis­ti tie­sio­giai į upes, nau­do­ti kaip trą­šą dar­žuo­se, lau­kuo­se. Pir­miau­sia jos tu­ri bū­ti bio­lo­giš­kai nu­kenks­min­tos.

Šis pro­ce­sas nuo­te­kų va­ly­mo įren­gi­niuo­se vyks­ta na­tū­ra­liai. Spe­cia­liuo­se dum­blo ba­sei­nuo­se fer­men­ta­ci­jos bū­du  iš­si­ski­ria bio­lo­giš­kai ak­ty­vios me­džia­gos, ku­rios nu­kenks­mi­na žmo­gaus svei­ka­tai pa­vo­jin­gus mik­ro­or­ga­niz­mus.

Spe­cia­lis­tė sa­ko, kad ne­nu­kenks­min­to­se bui­ti­nė­se nuo­te­ko­se ap­tin­ka­ma įvai­rių li­gų su­kė­lė­jų. Joms pa­te­kus į ap­lin­ką iš­ky­la grės­mė už­si­krės­ti sal­mo­ne­lio­ze, vi­du­rių šil­ti­ne, ki­to­mis žar­ny­no in­fek­ci­nė­mis li­go­mis, vi­ru­si­niu he­pa­ti­tu A, tu­ber­ku­lio­ze. Nuo­te­kos – mėgs­ta­ma ter­pė vi­ru­si­nio vi­du­ria­vi­mo su­kė­lė­jams, pa­vyz­džiui, Ro­to vi­ru­so.

Nors lai­ko­ma, kad di­zen­te­ri­jos at­ve­jų Lie­tu­vo­je be­veik ne­pa­si­tai­ko, ti­ki­my­bė iš­lie­ka už­si­krės­ti per nuo­te­kas.

V. Mo­tie­jū­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių, kuo­met į Šven­tą­ją bū­da­vo iš­lei­džia­mos nuo­te­kos tie­siog iš vamz­dy­nų, vi­du­rių šil­ti­nė Uk­mer­gė­je ne­bu­vo re­te­ny­bė. Daž­niau­siai bu­vo ser­ga­ma va­sa­rą, kuo­met pats mau­dy­mo­si se­zo­nas.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

J. Či­vas sa­ko, kad įmo­nė su­lauks bau­dos.

Į pa­siū­ly­mą ieš­ko­ti iš­ei­ties, spren­džiant gam­to­sau­gi­nę pro­ble­mą, R. Ar­lins­kas skės­čio­ja ran­ko­mis.