Egzaminų įtampos neatlaiko ir tėvai

Bran­dos eg­za­mi­nų se­si­jos su ne­ri­mu lau­kia ne tik abi­tu­rien­tai, bet ir jų tė­vai. Pas­ta­rie­ji, psi­cho­lo­gų pa­ste­bė­ji­mu, nesu­si­tvar­ko su jau­du­liu, vai­kams per­duo­da­mi dar di­des­nę įtam­pą. Į pa­gal­bą šei­moms ten­ka sku­bė­ti spe­cia­lis­tams.

Gedimino Nemunaičio nuotr. Pavasaris jaunuoliams – sunkus metas.

Pa­ste­bi­ma, jog kreip­tis psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos dar ne­re­tai bū­na gė­da. An­ta­no Sme­to­nos gim­na­zi­jos psi­cho­lo­gė Li­li­ja Šu­mins­kie­nė to­kį jau­nuo­lių po­žiū­rį va­di­na klai­din­gu. Po­kal­bius gim­na­zis­tams apie tai, kaip įveik­ti eg­za­mi­nų stre­są, ji or­ga­ni­zuo­ja kas­met, ar­tė­jant se­si­jai.

„Yra tri­jų gru­pių žmo­nės. Vie­nus stre­sas mo­bi­li­zuo­ja, ir jie ge­rai pa­si­ro­do, iš­lai­ko eg­za­mi­nus. Ki­ti jau­čia ne­ri­mą, bet su juo su­si­tvar­ko. Tre­čia gru­pė – tie, ku­rie ne­su­val­do ne­ri­mo. To­kiems žmo­nėms rei­kia pa­gal­bos“, – sa­ko ji.

Ruo­šian­tis se­si­jai, jos da­ly­vius psi­cho­lo­gė ra­gi­na su­si­rink­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos: ku­rioj mo­kyk­loj vyks ati­tin­ka­mas eg­za­mi­nas, kiek lai­ko truks. Bū­na at­ve­jų, kai mo­ki­niai su­mai­šo mo­kyk­las, at­vyks­ta į vals­ty­bi­nį eg­za­mi­ną be as­mens do­ku­men­to… „Svar­bu vis­ką la­bai kruopš­čiai su­si­pla­nuo­ti, su­si­dė­lio­ti, kas nuo ta­vęs pa­ties pri­klau­so. Net ir tai, kas ta­ve pa­ža­dins prieš eg­za­mi­ną, jei­gu, pa­vyz­džiui, nė­ra tė­vų“, – pa­ta­ria pa­šne­ko­vė.

Bau­bas – lie­tu­vių kal­ba

Vie­nu la­biau­siai gąs­di­nan­čių eg­za­mi­nų ne­ma­žai abi­tu­rien­tų lai­ko lie­tu­vių kal­bos. Taip, L. Šu­mins­kie­nės nuo­mo­ne, yra dėl nuo­la­ti­nių šio eg­za­mi­no nau­jo­vių, kin­tan­čių už­duo­čių. Tai sie­ja­ma ir su vis gi­lė­jan­čia jau­nuo­me­nės neraš­tin­gu­mo pro­ble­ma. Be to, kai ku­riems dau­giau­sia ne­ri­mo, anot jos, ke­lia net­gi ne eg­za­mi­nai, o lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros bei už­sie­nio kal­bos įskai­tos. Mat jau­ni­mas at­pra­tęs nuo vie­šo kal­bė­ji­mo ir jo bi­jo.

Ne­val­do emo­ci­jų

Mo­ki­nius bau­gi­na ne tik se­si­jos re­zul­ta­tai. Pa­sak pa­šne­ko­vės, jau­di­na­si dėl to, kad ne­pa­tei­sins šei­mos, gi­mi­nių lū­kes­čių: „Da­lis tė­vų, ku­rie pa­tys gal­būt ne­iš­pil­dė sa­vo sva­jo­nių, tar­si už­krau­na jas vai­kams. Ma­mos ir tė­čiai per eg­za­mi­nus bū­na per jaut­rūs, ne­ri­mą per­duo­da vai­kams. Jie tu­ri val­dy­ti sa­vo emo­ci­jas ir vai­kui de­monst­ruo­ti iš­min­tin­gą ra­my­bę, san­tū­ru­mą, pa­lai­ky­mą.“

Pri­klau­so nuo ga­li­my­bių

Uk­mer­gės pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos psi­cho­lo­gė Al­do­na Iva­naus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu krei­pia­si ne­ma­žai as­me­nų, be­si­ren­gian­čių eg­za­mi­nams. „Pa­va­sa­ris ap­skri­tai su­ke­lia jau­nuo­lių emo­ci­jų aud­ras. Ne tik dėl moks­lų – ir mei­lių čia vi­so­kių bū­na…“ – pa­ste­bi ji.

Se­si­jos lau­ki­mą va­di­na me­tu, ka­da rei­kia mo­bi­li­zuo­ti ir dė­me­sį, ir at­min­tį: „Tu­ri pla­nuo­tis lai­ką, mo­kė­ti mo­ky­tis – su­si­kon­cen­truo­ti, kas svar­biau, ne­kal­ti at­min­ti­nai, ne­ati­dė­ti vis­ko pas­ku­ti­nei nak­čiai.“ Pa­ta­ria ne­pa­mirš­ti po­il­sio, tin­ka­mo mai­ti­ni­mo­si, ne­var­to­ti ra­mi­nan­čių, sti­mu­liuo­jan­čių prie­mo­nių.

Anot A. Iva­naus­kie­nės, kad ne­bū­tų nu­si­vy­li­mo, svar­bu tu­rė­ti adek­va­čius lū­kes­čius: „Jie pri­klauso nuo to, kaip mo­kei­si, ko­kios ta­vo ga­li­my­bės ir tiks­las: ar svar­bu tik iš­lai­ky­ti, ar – gau­ti aukš­tą įver­ti­ni­mą.“

Stre­są, pa­sak pa­šne­ko­vės, su­ke­lia tė­vų spau­di­mas. „Ta­čiau ar­ti­mie­ji tu­ri nu­teik­ti, jog eg­za­mi­nai – svar­bus, bet ne es­mi­nis gy­ve­ni­mo įvy­kis. Ne­sėk­mės at­ve­ju vi­sa­da bū­na ga­li­my­bė per­lai­ky­ti“, – sa­kė ji.

Jau­čia­si vie­ni­ši

Pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos di­rek­to­rė Da­lia Glo­de­nie­nė pa­sa­ko­jo, jog įstai­gos pa­slau­gų da­bar pri­rei­kia ne tik abi­tu­rien­tams. Psi­cho­lo­gų kon­sul­ta­ci­jų pa­gei­dau­ja de­šim­to­kai, ku­rių pa­grin­di­nio ug­dy­mo pa­sie­ki­mai ir­gi ver­ti­na­mi. Pa­gal­bos taip pat pra­šo tė­vai – ap­si­lan­ko net iš­ti­sos šei­mos.

„Pa­va­sa­ris, kaip ir ru­duo, pas mus – sun­kiau­sias me­tas, – pa­ste­bi di­rek­to­rė. – Į tar­ny­bą krei­pia­si ne vien dėl eg­za­mi­nų stre­so. Dar daž­niau – dėl el­ge­sio su­tri­ki­mų, mo­ky­mo­si sun­ku­mų.“ Jau­nuo­liai skun­džia­si per­var­gi­mu, dep­re­si­ja, o su mo­ki­niais ne­be­pa­jė­gian­tys su­si­tvar­ky­ti pe­da­go­gai spe­cia­lis­tų pra­šo pa­ta­ri­mų dėl jų el­ge­sio, ne­val­do­mų emo­ci­jų.

Pa­šne­ko­vė iš­ski­ria dar vie­ną – ben­dra­vi­mo – pro­ble­mą. Ji ryš­ki šei­mo­se, tarp ben­dra­am­žių. „Ne tik vai­kai, bet ir su­au­gu­sie­ji ne­mo­ka ar­ba ne­no­ri ben­drau­ti. Dau­gy­bė vai­kų guo­džia­si dėl to esan­tys vie­ni­ši mo­kyk­lo­se, pa­si­gen­dan­tys šei­mos na­rių dė­me­sio“, – sa­kė ji.

Autorė: Vai­do­tė ŠANTARIENĖ