Balandžio pirmoji vadinama pokštų, melagių, juokų diena. Tądien daugelyje šalių pagal seną paprotį leidžiama apgaudinėti, meluoti. Škotijoje balandžio pirmoji vadinama Gegutės diena, Japonijoje – Lėlės, Italijoje – Kvailių.
Pas mus – Juokų arba Melagių diena. Manoma, kad balandžio 1-oji daugelyje šalių buvo švenčiama kaip pavasario lygiadienio šventė, kuri buvo lydima pokštų ir linksmybių.
Prancūzijoje balandžio 1 d. švęsdavo Naujuosius metus. Tačiau 1562 m. Grigorijus XIII įvedė naują kalendorių – Grigališkąjį, pagal kurį Naujieji metai atkeliaudavo sausio pirmąją. Tačiau atsirasdavo žmonių, kurie nežinojo naujos tvarkos arba nenorėjo keisti tradicijų, todėl Naujuosius ir toliau švęsdavo balandžio pirmąją. Iš tokių žmonių pradėta juoktis. Jie buvo vadinami „balandžio kvailiais“.
Vokietijoje tradicija švęsti balandžio pirmąją atsirado XVII a. Miestelėnai vieni kitus siųsdavo „pasitikti balandžio“, pasakodavo vieni kitiems neįtikinamiausias istorijas, o mažuosius siųsdavo į vaistinę nupirkti balandžių pieno ar žvirblių taukų.
Vienas seniausių balandžio 1-osios pokštų – 1915 metų incidentas Vakarų fronte. Žiniasklaida skelbė, kad prancūzų kariuomenės lėktuvas praskrido žemai virš vokiečių stovyklos ir išmetė kažkokį objektą. Vokiečių kariai, slėpdamiesi nuo bombos, akimirksniu išsilakstė, tačiau sprogimo neišgirdo. Po kurio laiko paršliaužė į stovyklą, kur vietoje sprogmens aptiko didelį futbolo kamuolį. Prie jo buvo pritvirtintas lapelis su užrašu „Melagio diena!“.
BBC televizija parengė reportažą apie neregėtą makaronų derlių Šveicarijoje 1957 metais. Britų žurnalistai pasakojo, kad šveicarai negali apsispręsti, ką jiems daryti su milžinišku makaronų derliumi. „Žiema buvo šilta, o makaroninis straubliukas fermeriams per daug rūpesčių taip pat nesukėlė“, – gausaus derliaus priežastį aiškino korespondentas. Televiziją užplūdo skambučiai piliečių, prašančių papasakoti, kaip auginti makaronus. Į visus klausimus BBC atsakydavo diplomatiškai: „Įdėkite makaroną į stiklainį su pomidorų padažu ir tikėkitės geriausio“.
1975 m. balandžio 1 d. viena Australijos naujienų laidų pranešė, kad šalis netrukus pereis prie „metrinio laiko“. Žiūrovams buvo aiškinama, kad pagal naująją sistemą minutėje bus 100 sekundžių, valandoje – 100 minučių, o dienoje – 20 valandų. Reportažą papildė interviu su tuometiniu šalies vicepremjeru, kuris teigė, kad naujasis laiko matavimas bus gerokai patogesnis. Vienas žmogus, paskambinęs laidos redaktoriams, reikalavo, kad jam būtų paaiškinta, kaip neseniai įsigytą skaitmeninį laikrodį pervesti į „metrinį laiką“.
1980 m. BBC televizija pranešė, kad legendinis Londono laikrodis – mechaninis Big Benas bus keičiamas elektroniniu. Pranešimas sujaudino visuomenę. Pasipiktinę piliečiai skambino ir telefonu reiškė protestus. Tiesa, kai kurie iš jų pasiteiraudavo, ar bus galima įsigyti senojo Big Beno dalių.
1994 m. amerikiečių radijo stotis paskelbė, kad bet kuriam asmeniui, ant ausies išsitatuiravusiam „Pepsi“ logotipą, bus suteikta 10 proc. nuolaida visai bendrovės produkcijai visam gyvenimui. Visą balandį į radijo stotį skambino paaugliai, įvykdę sąlygą ir norėję atsiimti prizą.
2008 m. BBC parodė reportažą apie Antarktidoje aptiktą skraidančių pingvinų rūšį. Garsiosios britų komikų grupės narys ir dokumentinių filmų autorius Terry Jonesas pasakojo apie tai, kaip pingvinai, užuot kentę atšiaurią žiemą gimtinėje, pakelia sparnus ir „skrenda tūkstančius mylių iki drėgnųjų Pietų Amerikos miškų“.
BBC komanda, rengdamasi pokštui, padirbėjo iš peties – pingvinai televizorių ekranuose sklandė ne prasčiau nei didelis paukščių giesmininkų būrys. Tiesa, atidžiau įsižiūrėjus, buvo matyti, kad specialieji efektai sukurti kompiuteriu ir nieko bendro su tikrove neturi.
