Baiminasi gyvenimo mėšlidės pašonėje

Ja­ku­tiš­kių gy­ven­to­jai su­ne­ri­mę – esą jų kai­mą už­si­mo­ta pa­vers­ti… mėš­li­de. Mat čia „pa­sto­gę“ ra­do viš­tų sru­tos, ku­rios ve­ža­mos iš Tra­kų ra­jo­no. Žmo­nes ban­do­ma ra­min­ti, kad ne­pa­ke­lia­mi kva­pai jų ne­alins.

To­nos ne­įpras­to kro­vi­nio san­dė­liuo­ja­mos da­bar griu­vė­siais pa­vers­to­se čia bu­vu­sio ko­lū­kio kar­vi­dė­se. Pa­sak gy­ven­to­jų, tai tę­sia­si jau ant­ras mė­nuo.  

„Kas­dien ve­ža viš­tų mėš­lą – kar­tais ir nak­tį švie­sos švy­tu­riuo­ja. Jau gal šim­tas to­nų su­vež­ta. Bai­su net pa­gal­vo­ti apie kva­pus, kai su­šils. Kas bus va­sa­rą? Kaž­ko­kia ka­tast­ro­fa – iš­nuo­dys vi­są kai­mą…“ – bė­do­jo į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si skai­ty­to­ja.

Spė­lio­ja­ma, ku­riam paukš­ty­nui pri­si­rei­kę že­mės Ja­ku­tiš­kiuo­se. Vie­ti­nius taip pat do­mi­na, kam ta te­ri­to­ri­ja pri­klau­san­ti. Ma­ža to, pa­sak mo­ters, abe­jo­ja­ma, ar vyk­do­ma veik­la nė­ra sa­va­va­liš­ka.

Kon­flik­tuo­ja su gy­ven­to­jais  

Mėš­lą į Ja­ku­tiš­kius ga­be­nan­ti įmo­nė – ŽŪB „VG Au­sie­niš­kės“, re­gist­ruo­ta Elek­trė­nų sa­vi­val­dy­bė­je, Au­sie­niš­kių kai­me. Tai – vie­na iš „Vi­čiū­nų“ gru­pės įmo­nių, veik­lą vyk­dan­ti Jo­na­vos, Prie­nų, ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se.

Mėš­lo san­dė­lia­vi­mo te­ri­to­ri­ją pri­žiū­rin­tis ag­ro­no­mas Juo­zas Bu­tei­kis sku­ba pa­neig­ti ap­lin­ki­nių abe­jo­nes. „Mū­sų ūki­nė veik­la reg­la­men­tuo­ta įsta­ty­mais, mėš­lą lai­kom ir san­dė­liuo­jam pa­gal vi­sus nor­ma­ty­vus. Tin­ka­mai tvar­kant, kva­po ne­sklei­džia. Juk pa­čioj Del­tu­voj – kiau­li­dės, ver­ši­dės ša­lia na­mų, ir vi­siems – nie­ko…“ – ly­gi­na pa­šne­ko­vas.

At­sklei­džia, jog mėš­las bus nau­do­ja­mas ūkiuo­se, o pik­tu­mų, jo įsi­ti­ki­ni­mu, ky­la dėl tau­tie­čių „ne­ob­jek­ty­vios mąs­ty­se­nos“: „Ge­riau trą­šom terš­ti gam­tą, nuo­dy­ti upe­lius ar tręš­ti na­tū­ra­liu mėš­lu? Kaip kai­me se­niau vež­da­vo? Lie­tu­viai vi­sa­da ne­pa­ten­kin­ti, kai kaž­ką da­ry­ti sten­gies.“

Jam keis­tas ir gy­ven­to­jų el­ge­sys – esą dirb­ti įmo­nei kliu­do­ma. „Ba­ra­si, vež­ti truk­do, už­tvė­rė ke­lią… Ar bent įsi­vaiz­duo­ja, kiek už va­lan­dą sam­do­mos sa­vi­var­tės? Ki­tą sy­kį nuim­sim lai­ką ir tam pi­lie­čiui pa­teik­sim są­skai­tą“, – pik­ti­na­si J. Bu­tei­kis. Ste­bi­si – ne­va ši­taip prie­ši­na­ma­si ir ga­li­my­bei už­si­dirb­ti, mat, anot jo, „bus įmo­nė – bus ir dar­bo kai­mo gy­ven­to­jams“.

Dėl kva­pų ra­mi­na  

Skun­dai dėl šios veik­los pa­sie­kė ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus. Pa­sak Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Uk­mer­gės ra­jo­no agen­tū­ros ve­dė­jo Jo­no Či­vo, te­ri­to­ri­ja ap­žiū­rė­ta, si­tu­a­ci­ja ste­bi­ma. „Jie vyk­do ūki­nę veik­lą, mėš­las iš Tra­kų ra­jo­no ve­ža­mas kas­dien, jo kie­kis kin­tan­tis. Ve­ža tvar­kin­gai, ruo­šia­si va­sa­ros žem­dir­bys­tei“, – sa­kė jis.

Ra­mi­na, esą grės­mės dėl kva­pų ne­įžvel­gia­ma: „Rei­ka­la­vi­mus dėl at­stu­mų ati­tin­ka. Ar­čiau­siai tos vie­tos esan­tis gy­ven­vie­tės na­mas – už 950 met­rų, iki ga­my­bos cen­tro – apie 350 met­rų. Pra­va­žiuo­jant jau­čia­si kva­pas, bet prie žmo­nių na­mų – gal ne…“ Ta­čiau ne­sle­pia, jog „pa­va­sa­rį ga­li bū­ti vis­ko“. Anot J. Či­vo, to­kios veik­los vyk­dy­to­jai pri­va­lo va­do­vau­tis Mėš­lo ir sru­tų tvar­ky­mo ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mų ap­ra­šu.

Va­da­vo nuo šiukš­lių

„Dar pra­dė­da­mi veik­lą jie do­mė­jo­si, ar ne­bus skun­dų. Taip ir yra, bet čia dau­giau – emo­ci­jos. Į tuos griu­vė­sius se­niau vie­ti­niai gy­ven­to­jai vež­da­vo šiukš­les. Kiek lė­šų rei­kė­jo vis­ką su­tvar­ky­ti… Bu­vo ap­ri­bo­tas įva­žia­vi­mas, kol pa­vy­ko pa­siek­ti, kad šiukš­les iš­ga­ben­tų. Gal to­dėl da­bar ne­pa­ten­kin­ti?“ – svars­to J. Či­vas.

Aiš­kin­ta­si, kam da­bar pri­klau­so šios val­dos. „Jie tei­gia, kad iš­si­nuo­mo­jo. Pa­gal že­mė­la­pį tai – pri­va­čios te­ri­to­ri­jos. Že­mės, į ku­rią ve­ža mėš­lą, – apie pus­hek­ta­rį“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­jas.

Į pa­žei­di­mus re­a­guos  

Si­tu­a­ci­ja do­mė­jo­si ir Del­tu­vos se­niū­nas Sal­vi­jus Stim­bu­rys, ku­ris taip pat čia ap­si­lan­kė su ap­lin­ko­sau­gi­nin­kais. „Mėš­las, ku­ris ve­ža­mas iš ke­lių paukš­ty­nų, kau­pia­mas ge­ro­kai ato­kiau nuo gy­ven­vie­tės, di­de­lių kva­pų kol kas nė­ra. Jei bū­tų ko­kių nors mėš­lo tvar­ky­mo pa­žei­di­mų, veiks­mų im­tų­si ati­tin­ka­mos tar­ny­bos“, – sa­ko se­niū­nas.

Autorė: Vai­do­tė ŠANTARIENĖ