Sostinės Tymo turguje neseniai surengta smidrų festivaliu pavadinta šventė, skirta šiai su pavasario šaukle lyginamai daržovei. Renginio sumanytoja ir viena organizatorių – mūsų rajono ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė, kurios ekologiškus smidrus pamėgo šalies vartotojai.
Festivalio rengėjai ekologiškų gėrybių augintojus, pirkėjus ir žiūrovus į Tymo turgų sukvietė šeštadienį. Tarp šventės organizatorių – šparagų ambasadore praminta laidų vedėja, kulinarė Beata Nicholson. Čia pat gamintos salotos, omletas ir kiti patiekalai su šparagais, vaišinti šventės lankytojai. Į kulinarines pamokas įsitraukė ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Šiame turguje savo produkciją pristatanti G. Sakalauskienė smidrais, liaudyje vadinamais šparagais, prekiauti pradėjo prieš kelerius metus. Juos augina trečią sezoną.
Populiarinti smidrų auginimą paskatino bendras projektas. Jį Genutė su vyru Mindaugu vykdė kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu bei Auksučių ūkiu (Šiaulių r.). Organizuoti mokymai, seminarai, įrengti bandomieji smidrų auginimo laukeliai, vienas jų – Sakalauskų ūkyje Deltuvos seniūnijoje, Žalgirių kaime.
„Buvo sulaukta nemažo susidomėjimo šia daržove, o dabar jau yra ir visai neblogų plantacijų. Didesnes turinčių ūkių šalyje – keliolika“, – pasakoja ūkininkė. Anot jos, norima turėti daugiau vartotojų, plėsti jų žinias apie smidrų naudą, augintojus. Todėl nuspręsta surengti festivalį. Tuo labiau, jog smidrų sezonu jų šventės su įvairiomis pramogomis ir naujo derliaus skanavimu vyksta visame pasaulyje.
Festivalio Tymo turguje metu parduota apie 500 kilogramų šios daržovės. Be to, pasak šparagų ambasadorės B. Nicholson, per savaitę pardavus per 200 jos šeimos picerijose keptų picų su Genutės šparagais, uždirbti 800 eurų paaukoti onkologijos centrui.
Smidrų derlius Sakalauskų ūkyje džiugina nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos. „Tai – daugiametis augalas. Sudėtingiausia užveisti, nes brangūs daigai. O kadangi mūsų ūkis ekologinis, tai ir tręšimas, priežiūra atitinkami“, – pasakoja pašnekovė.
Smidrai pjaunami kiekvieną dieną. Perdien priskinama apie 20–40 kilogramų. Tai priklauso nuo oro sąlygų – lauke augantiems šparagams reikia saulės ir šilumos. Stabilesnis, anot jos, derlius būna nuo penktų metų.
Iškeliauja smidrai ne tik į sostinės turgų, bet ir ekologiškų produktų parduotuvėles, restoranus. Tiekia Sakalauskai ne vien smidrus – uogas, kitas gėrybes.
G. Sakalauskienė vadovauja asociacijai Tymo turgeliui, vienijančiai 39 narius. Pagrindinė asociacijos veikla – organizuoti ūkininkų turgų, kuris Vilniuje, Užupyje, vyksta ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Taip pat – maisto po atviru dangum iniciatyva. Jos esmė – vieną dieną sutartoje miesto vietoje susitinka kepėjai, virėjai, restoranų ir kavinių darbuotojai ir vaišina praeivius skanėstais.
***
Lietuvoje vaistinis smidras (šparagas) nuo seno žinomas kaip kultūrinis augalas. Rašytiniuose šaltiniuose yra duomenų, kad Lietuvoje dvarų laikais jis buvo plačiai naudojamas karališkų patiekalų gamybai. Užsimenama, kad smidrai – puikus afrodiziakas.
***
Lietuviams jie ir dabar asocijuojasi su žaliomis plunksniškomis šakomis, paramstytomis močiučių darželiuose. Kas galėjo žinoti, kad vos išsikalusius stiebelius galima pjauti ir valgyti, nelaukiant, kol jie virs puokščių puošmena.
***
Skaičiuojama apie 300 šparagų rūšių, o jų spalva priklauso nuo auginimo būdo. Anglijoje ir Amerikoje mėgstami žalieji, Prancūzijoje populiarūs violetiniai, o Ispanijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje vyrauja švelnesnio skonio baltieji šparagai. Vokiečius galima vadinti smidrų valgymo lyderiais. Šioje šalyje atidarytas šparagų muziejus.
***
Smidrus galima virti, troškinti, kepti, patiekti kaip užkandį, garnyrą. Nereikia persistengti su prieskoniais – rekomenduojama pasimėgauti tikruoju daržovės skoniu.
Beatosvirtuve.lt nuotr.