„Mama, padariau avariją, apgadinau svetimą mašiną – turiu atlyginti žalą“. „Sužalojau žmogų – reikia pinigų, kad nesikreiptų į policiją“. Tokių apgavysčių prisigalvoję aferistai apmulkina daugybę gyventojų, o patiklūs žmonės jiems atiduoda paskutinius savo pinigus.
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Autorės nuotr. Telefonu gaudantys savo aukas, sukčiai iš jų išvilioja nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų.
Į šalies policijos įstaigas kreipiasi šimtai žmonių, nukentėjusių nuo jų patiklumu labai gerai sugebančių žaisti sukčių. Pastarieji, suradę aukų ir apsilankę jų namuose kaip įvairių tarnybų darbuotojai, prikuria visokių pasakų. Porina turintys patikrinti elektros prietaisus, susirašyti banknotų numerius ar atlikti kitą „gerą“ darbą.
Ypač daug nusikalstamų atvejų yra susiję su vadinamųjų telefoninių apgavikų suktybėmis. Panašių kreipimųsi dažnai užregistruojama ir Ukmergės rajono policijos komisariate.
Prieš keletą dienų sulaukta rajono gyventojos, praradusios 1000 litų, skundo, o antradienį vienai moteriai paskambinęs nepažįstamas vyriškis prisistatė tardytoju, įtikino, kad jos sūnus sužalojo žmogų, ir išviliojo taip pat 1000 litų.
Nukenčia senyvo amžiaus žmonės
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkės Ingos Malinauskienės, į tokias pinkles dažniausiai įkliūva pensinio amžiaus žmonės – telefoniniai sukčiai ieško senyvų vienišų gyventojų. Anot pareigūnės, nusikaltėliai savo aukas aptinka ir joms paskambina atsitiktinai. Skambinančiojo planas nebesunkiai nuspėjamas: paprastai prisistato sūnumi arba anūku ir pasako, jog sumušė žmogų, sugadino kokį nors vertingą svetimą daiktą. Tad reikia išsisukti iš keblios padėties ir apmokėti nuostolius, o pinigų pareikalauja iš sutrikusių senolių.
Tačiau, I. Malinauskienės teigimu, 99 procentais tokių skambučių būna pranešama apie sukeltus eismo įvykius. Policijos komisariate tarp įvykių suvestinėse registruojamų incidentų jau tradiciniais tapę nukentėjusiųjų skundai apie eismo nelaimę patyrusiam „artimajam“ atiduotus pinigus.
Darbuojasi bendrininkai
Žmogui telefonu paskambinę sukčiai šneka apie patirtus rūpesčius, gresiančias bėdas ir nurodo reikiamą pinigų, kurie neva gali padėti viską išspręsti, sumą. Liepia pokalbio metu rašyti raštą, kad „giminaitis“ sutinka duoti reikalaujamą sumą, sako, kad rašytų banknotų numerius. Stengiasi kalbėti kuo ilgiau, o per tą laiką aukos namuose prisistato bendrininkas, apsimetęs „nukentėjusiojo“ atstovu, kartais – netgi policijos pareigūnu. Pašnekovė sako, jog pokalbis telefonu trunka 10–15 minučių: jo metu kvailinamas asmuo negali paskambinti šeimos nariui, artimajam, kad sužinotų, ar šis tikrai turi problemų.
Supranta per vėlai
Namuose apsilankę sąmokslininkai pasiima iš apgautųjų pinigus. Pasak I. Malinauskienės, šitaip žmonės praranda nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų.
Ir tik vėliau, atsigavę po patirto streso, šoko, susipranta paskambinti neva nukentėjusiam giminaičiui paklausti, kas atsitiko. Tuomet ir paaiškėja, kad pinigus atidavė aferistams. Anot pareigūnės, tokie nusikaltimai bendrininkų padaromi, dažniausiai padedant bausmę įkalinimo įstaigose, pataisos namuose atliekantiems asmenims.
Nors daug skelbiama apie tokius atvejus, policijos pareigūnai ir patys stebisi į aferistų spąstus papuolančių gyventojų naivumu. Tačiau nusikaltėliams pavyksta apmulkinti anaiptol ne visus, kuriems paskambina. Ką bloga įtarę žmonės apie tai iš karto praneša policijai – susekti pasipelnyti siekiančius sukčius tuomet būna lengviau.
Meluoja apie darbą įstaigose
Neretai pareigūnams pranešama ir apie kitokius sukčiavimo, kurio aukomis tampa senyvi gyventojai, atvejus. Be minėtų „telefonininkų“ reikia saugotis ir į namus atėjusių įtartinų asmenų, galinčių prisistatyti įvairiausių tarnybų darbuotojais. Jie informuoja atvykę dėl dujų, vandentiekio, sakosi esą iš savivaldybės paramos skyriaus. Gali kalbėti apie kokias nors kompensacijas, valiutą arba būtinybę iškeisti pinigus.
„Prašo žmonių pakeisti banknotus, nueiti patikrinti skaitiklių, laidų. Tada nužiūri, kur jie laiko pinigus“, – pasakojo I. Malinauskienė.
Ji pataria netikėti įtartinais asmenimis, o turint bent menkiausių abejonių nebijoti kreiptis į policiją. Stebisi tuo, jog žmonės įpratę, kad dabar nieko nebūna už dyką. Taigi galvoja, kad net policija „kainuoja“. „Už tai, kad išsikvietė pareigūną, mokėti nereikia, todėl neturėtų bijoti skambinti į policiją“, – sakė pašnekovė.
Prieš kurį laiką pareigūnai nustatė vandentiekio darbuotoju prisistatinėjusį ir patiklių žmonių pagalba „užsidirbinėjusį“ asmenį. Neseniai buvo sulaikyti keli sukčiai, neva galintys padėti įsidarbinti, o iš tikrųjų ieškoję progų neteisėtai pasinaudoti svetimais dokumentais bei pasipelnyti. Buvo išaiškinta ir ne viena telefoninių sukčių grupuotė.