Stichinės nelaimės atveju slėptumėmės mokyklose

Autorius Ukmergės žinios

Pa­sau­ly­je nu­tin­kan­čios sti­chi­nės ne­lai­mės ir moks­liš­kai grin­džia­mos pra­na­šys­tės apie pa­sau­lio pa­bai­gą ver­čia su­si­mąs­ty­ti, kur bėg­tu­me slėp­tis, iš­gir­dę pa­vo­jaus sig­na­lus?

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

03-30-1_straipsnio_nuotr

Gedimino Nemunaičio nuotr. Ekstremalių situacijų ar karo metu apsisaugotumėm ne visi…

Kol kas guo­džia­me sa­ve, kad ug­ni­kal­nių iš­si­ver­ži­mas, ura­ga­nai, ava­ri­jos ato­mi­nė­se elek­tri­nė­se, karš­tie­ji ka­ro taš­kai – kaž­kur to­li. Ta­čiau nu­griau­dė­jus spro­gi­mams Ja­po­ni­jos Fu­ku­ši­mos ato­mi­nė­je elek­tri­nė­je ir pa­tys se­kė­me Lie­tu­vo­je at­lie­ka­mų ra­dia­ci­nio fo­no ma­ta­vi­mų re­zul­ta­tus, o iš­si­ver­žus ug­ni­kal­niui Is­lan­di­jo­je bai­mi­no­mės ore sklan­dan­čių kenks­min­gų me­džia­gų.

 

Pro pirš­tus žiū­rė­ti drau­džia­ma

 

Kaip reik­tų elg­tis įvy­kus sti­chi­nei ne­lai­mei ar ka­ro at­ve­ju, reg­la­men­tuo­ja įsta­ty­mai bei tei­sės ak­tai.

Lie­tu­vos ci­vi­li­nės sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir vei­ki­mo tei­si­nius ir or­ga­ni­za­ci­nius me­to­dus nu­sta­to Ci­vi­li­nės sau­gos įsta­ty­mas. Ja­me nu­ro­do­mos vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­jų bei ūkio sub­jek­tų pa­rei­gos ir funk­ci­jos ci­vi­li­nės sau­gos sri­ty­je.

 

Slėp­tu­vė – ope­ra­ci­jų cen­trui

 

Įsta­ty­me nu­ro­do­ma, kad slėp­tu­vė – spe­cia­lio­sios pa­skir­ties sta­ti­nys ar­ba spe­cia­liai įreng­ta pa­tal­pa gy­ven­to­jams, ku­rie už­tik­ri­na vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų ir įstai­gų veik­lą eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ar ka­ro me­tu. Ki­taip ta­riant – ši vie­ta skir­ta ne kiek­vie­nam.

Slėp­tu­vės sta­tu­są Uk­mer­gė­je tu­ri vie­nin­te­lė – ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­to pir­ma­ja­me aukš­te esan­ti sa­lė.

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės vy­res­nio­jo spe­cia­lis­to ci­vi­li­nei sau­gai Val­do Ra­ba­zaus­ko, iš­ti­kus ma­si­nei ne­lai­mei, čia įsi­kur­tų eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ope­ra­ci­jų cen­tras. Jo su­dė­ty­je 22 na­riai – po­li­ci­jos, li­go­ni­nės, ši­lu­mos, elek­tros tin­klų, Bu­tų ūkio ir ki­tų gy­vy­biš­kai svar­bių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai. Gru­pės su­dė­tis yra pa­tvir­tin­ta sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu.

Ope­ra­ci­jų cen­tro pa­skir­tis – or­ga­ni­zuo­ti ir ko­or­di­nuo­ti gre­sian­čių ar su­si­da­riu­sių eks­tre­ma­lių­jų si­tu­a­ci­jų lik­vi­da­vi­mą ir jų pa­da­ri­nių ša­li­ni­mą.

 

Gy­ven­to­jai slėp­tų­si mo­kyk­lo­se

 

Gy­ven­to­jams ap­sau­go­ti nuo at­si­ra­du­sių pa­vo­jų tu­rė­tų tar­nau­ti va­di­na­mieji ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­niai.

Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu yra pa­tvir­tin­tas Ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nių po­rei­kio nu­sta­ty­mo tvar­kos ap­ra­šas.

Ja­me reg­la­men­tuo­ja­ma tvar­ka, ku­ria nu­sta­to­mi ko­lek­ty­vi­nei ap­sau­gai eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ar ka­ro me­tu nau­do­ti­ni sta­ti­niai. Tai tu­rė­tų bū­ti pa­sta­tai, ku­riuo­se ga­lė­tų slėp­tis daug žmo­nių: mo­kyk­los, spor­to sa­lės, sta­dio­nai, po­že­mi­nės au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.

Ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nių skai­čius sa­vi­val­dy­bė­je nu­sta­to­mas va­do­vau­jan­tis te­ri­to­ri­niu prin­ci­pu.

Tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į sa­vi­val­dy­bės ga­li­mų pa­vo­jų ir eks­tre­ma­lių­jų si­tu­a­ci­jų ri­zi­kos ana­li­zės duo­me­nis, pa­vo­jin­gų­jų ob­jek­tų skai­čių bei sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jų skai­čių.

 

Žy­mės spe­cia­liais žen­klais

 

Ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nio sta­tu­są ra­jo­ne nu­tar­ta su­teik­ti 22 sta­ti­niams. Šie­met vi­si jie bus pa­žy­mė­ti spe­cia­liu žen­klu – mė­ly­nu tri­kam­piu oran­ži­nia­me fo­ne.

Mi­ni­ma­lus sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je ap­sau­go­mų gy­ven­to­jų skai­čius ap­skai­čiuo­ja­mas pa­gal tam tik­rą for­mu­lę.

Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bė­je pa­rink­tuo­se sta­ti­niuo­se eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ar ka­ro me­tu bū­tų ga­li­ma ap­sau­go­ti 7420 gy­ven­to­jų.

Pa­tal­pa, ku­rio­je ne­lai­mės at­ve­ju slėp­tų­si gy­ven­to­jai, tik­riau­siai pri­min­tų sil­kių sta­ti­nę. Mat vie­nam gy­ven­to­jui tek­tų apie 1,5 kvad­ra­ti­nio met­ro.

 

So­viet­me­čio pa­li­ki­mas

 

So­vie­tų lai­kais, skir­tin­gai nei šian­dien, bran­duo­li­niam ka­rui bu­vo ren­gia­ma­si la­bai at­sa­kin­gai, o du­jo­kau­kes už­si­mau­ti bu­vo mo­ko­mi net mo­ki­niai.

Dau­ge­lis dar pri­si­me­na, kad so­viet­me­čiu bu­vo įreng­ta slėp­tu­vė Miš­kų gat­vė­je po lop­še­lio-dar­že­lio pa­sta­tu.

Lig šiol iš po že­mių ky­šo šios slėp­tu­vės ven­ti­lia­ci­jos bokš­te­liai. Ta­čiau ne­lai­mės at­ve­ju ši prie­glau­da bu­vo skir­ta ne ei­li­niam uk­mer­giš­kiui.

Pra­ėjus dau­giau kaip dvi­de­šim­čiai me­tų nuo so­vie­ti­nio re­ži­mo žlu­gi­mo, ne­be­li­ko ir in­for­ma­ci­jos, kas dis­po­na­vo šia slėp­tu­ve. Apie tai ži­nių tei­gia ne­tu­rin­tys ir Ci­vi­li­nės ap­sau­gos de­par­ta­men­to prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­jai. Grei­čiau­siai šį ob­jek­tą val­dė su­ka­rin­tos tar­ny­bos.

Šiuo me­tu bu­vu­si 500 kvad­ra­ti­nių met­rų slėp­tu­vė pri­klau­so Jau­ni­mo mo­kyk­lai, ta­čiau yra ne­nau­do­ja­ma.

Dar dvi slėp­tu­vės bu­vo įreng­tos tuo­me­ti­nia­me Bal­dų kom­bi­na­te, o 41 prie­dan­ga – po dau­gia­bu­čiais na­mais bei įstai­go­mis.

 

Ruo­šė­si ka­rui

 

V. Ra­ba­zaus­kas sa­ko, kad šios slėp­tu­vės – šal­to­jo ka­ro pa­da­ri­niai. Pa­šli­jus So­vie­tų Są­jun­gos san­ty­kiams su Va­ka­rų pa­sau­liu, bu­vo rim­tai ruo­šia­ma­si bran­duo­li­niam ka­rui. Ypač ak­ty­viai to­kios slėp­tu­vės bū­da­vo sta­to­mos 6–8 de­šimt­me­čiais.

„Tuo­met vi­sos ga­myk­los bū­da­vo pro­jek­tuo­ja­mos taip, kad įvy­kus ka­ri­niam kon­flik­tui, ją kuo grei­čiau bū­tų ga­li­ma per­da­ry­ti į ka­ri­nę. Daž­niau­siai per­so­na­las gau­da­vo vie­no­kį ar­ba ki­to­kį ka­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą“, – pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vas.

 

Slėp­tu­ves pa­ver­tė san­dė­liu­kais

 

Šiuo me­tu bu­vu­sioms slėp­tu­vėms pa­nai­kin­ta ši funk­ci­ja ir ne­tai­ko­mi su ci­vi­li­ne sau­ga su­si­ję rei­ka­la­vi­mai, ki­ti ap­ri­bo­ji­mai. Šių sta­ti­nių sa­vi­nin­kai ga­li juos nau­do­ti sa­vo ūki­nė­je veik­lo­je.

V. Ra­ba­zaus­kas sa­ko, kad pa­si­kei­tus tei­si­niam reg­la­men­ta­vi­mui, jos ta­po ne­be­tin­ka­mos. At­kur­ti jų funk­cio­na­vi­mą – kur kas di­des­nė in­ves­ti­ci­ja, nei ci­vi­li­nei sau­gai pri­tai­ky­ti ki­tas pa­tal­pas. Be to, dau­ge­lį slėp­tu­vių, ku­rios bu­vo įreng­tos po dau­gia­bu­čiais na­mais, žmo­nės  pri­va­ti­za­vo, pa­ver­tė san­dė­liu­kais ar rū­siais.

 

Pa­gel­bė­tų ir pa­pras­tas rū­sys

 

Pa­sak ci­vi­li­nės sau­gos spe­cia­lis­to, šiais lai­kais dau­giau orien­tuo­ja­ma­si į me­te­o­ro­lo­gi­nes, sti­chi­nes ne­lai­mes. Ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nių funk­ci­ja – su­teik­ti prie­dan­gą ra­jo­no gy­ven­to­jams. Ta­čiau kai ku­riais at­ve­jais ga­li pa­gel­bė­ti ir na­mo sie­nos ar rū­sys.

Pa­vyz­džiui, nu­ti­kus ava­ri­jai ato­mi­nė­je elek­tri­nė­je, nuo ra­dia­ci­jos me­di­nis na­mas ap­sau­go­tų du kar­tus efek­ty­viau, nei esant lau­ke. Esant rū­sy­je, ri­zi­ka su­ma­žė­ja 7 kar­tus, mū­ri­nia­me na­me – net 10 kar­tų.

 

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *