Už kaštonų sodinukus prieš porą metų rajono valdžia sumokėjo kelis šimtus tūkstančių litų, tačiau šią vasarą brangieji medeliai stovi lyg vaiduokliai – nuo vasaros pradžios jų lapai visiškai nudžiūvę.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Prieš porą metų sodinti kaštonai žaliavo neilgai.
Ne ką geriau atrodo visi Lietuvoje augantys kaštonai – jų lapai jau seniai susiraukšlėjo ir pagelto. Vieni spėlioja, kad tokios kaštonus apnikusios bėdos – sausros ir karščio pasekmės, kiti tikina, kad medeliams kenkia rūgštūs lietūs. Tuo tarpu mokslininkai tikina, kad kaštonus apniko nauji, Lietuvoje neseniai atsiradę kenkėjai.
Jautrūs klimatui?
Ukmergės miškų urėdijos medelyno viršininkas Jonas Pakėnas sako, kad nuo vasaros vidurio parudavo ne tik medelyne augantys suaugę medeliai, bet ir pavasarį pasėti sodinukai. Pašnekovas įsitikinęs, kad kaštonai tapo pasikeitusio klimato ir rūgščių lietų auka. Pasak jo, tai vieni jautriausių aplinkai medžių, tad juos paveikė pasikeitęs klimatas.
Apniko kenkėjai
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Ekologijos instituto specialistai tvirtina, kad nei karštis, nei rūgštūs lietūs čia nekalti.
Nustatyta, kad Lietuvoje šiuos medžius puola neseniai mūsų krašte paplitę mikrodrugiai – kaštoninės keršakandės. „Kaštonus užpuolė kaštoninė keršakandė, kuri Lietuvoje atsirado 2002 metais, o nuo 2005 metų masiškai pradėjo plisti Kaune, Vilniuje – dabar praktiškai apėmė visą Lietuvą“, – sako Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas Povilas Ivinskis.
Kaštonų kenkėjus tiriantis mokslininkas neatmeta, kad uždelsus juos naikinti dar kelerius metus, miestus puošiančius medžius teks keisti kitais.
Veisiasi lapuose
Pasak mokslininkų, kenkėjai veisiasi pačiuose kaštonų lapuose – ten išgraužia takus ir deda kiaušinėlius. Todėl paprasčiausias būdas kovoje su jais – surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus. Juos patariama iš karto neutralizuoti. Jokiu būdu nekompostuoti.
Yra ir cheminių priemonių, padedančių kovoti su šiais kenkėjais, tačiau jos labai brangios.
Kol kas nei savivaldybės, nei valstybė specialių programų kaštonams gelbėti nerengia, tačiau apie medelius apnikusią negalią yra informuoti.
Mūsų rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Arvydas Džiugas sakė žinantis apie grėsmę, iškilusią miestą puošiantiems kaštonams. Kol kas plano, kaip gelbėti medelius, dar nesvarstė, bet artimiausiu metu ketina susitikti su Aplinkos apsaugos agentūros skyriaus specialistais ir svarstyti, kuo gydyti medelius.
Tyrė želdinių būklę
Ne tik Ukmergėje – visoje Lietuvoje kaštonus apniko kenkėjai.
Tuo tarpu kai kuriems ukmergiškiams atrodo, kad apskritai miesto apželdinimui Ukmergėje medeliai buvo parinkti neatsakingai ir kad atvežtiniai medeliai visai netinkami mūsų klimatui.
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistai neseniai atliko labai įdomų tyrimą apie naujus Lietuvos miestų gatvių želdinius. Tyrimo metu specialistai apžiūrėjo Lietuvos miestuose, taip pat ir Ukmergėje, 2004-2009 metais pasodintus želdinius ir įvertino jų būklę.
Tarp kitų miestų Ukmergė atrodo liūdnokai. Tiriant palei Kauno gatvę pasodintų medžių būklę nustatyta, kad vidutinis kaštonų pažeidimo balas yra kelis kartus didesnis nei neseniai pasodintų kituose miestuose.
Ar liks ką stebėti?
Botanikai pastebi: šiuo metu Lietuvos miestuose sodinami iš užsienio atvežti augalai, deja, ne visiems mūsų miestuose augti patiko. Tačiau kaip jie toliau augs, ar prisitaikys prie vietos sąlygų ir atliks savo funkcijas, paaiškės tik po ilgesnių stebėjimų.
Ar tų stebėjimų objektu ateityje bus ir Ukmergės kaštoniukai – dar nežinia. Jei nebus imtasi atsakingų priemonių, ateityje medelius gali tekti keisti naujais.
