So­dy­bų šei­mi­nin­kai po­il­siau­to­jus vi­lio­ja nuo­lai­do­mis

Kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų šei­mi­nin­kai tei­gia, jog kri­zė jų ver­slui pa­ki­šo ko­ją. Lan­ky­to­jų, ly­gi­nant su pra­ėju­sia va­sa­ra, su­ma­žė­jo. Uk­mer­gės ra­jo­ne įsi­kū­ru­sių kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų nuo­mos kai­nos sie­kė nuo tri­jų šim­tų iki še­šių tūks­tan­čių li­tų. Ta­čiau sun­kme­čio lai­ko­tar­piu sa­vi­nin­kai kai­nas ma­ži­na.

Jo­li­ta ŽURAUSKIENĖ

Uk­mer­gės ra­jo­ne yra try­li­ka kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų – trys Vep­rių ir Vi­diš­kių, dvi Žel­vos ir Že­mait­kie­mio ir po vie­ną Pa­bais­ko, Pi­vo­ni­jos, Sie­si­kų se­niū­ni­jo­se. “Il­ga­jo” kai­mo tu­riz­mo so­dy­ba įsi­kū­ru­si ant Il­ga­jo (Šin­kū­nų) eže­ro kran­to. Pa­sak sa­vi­nin­ko Si­gi­to Ge­lum­baus­ko, čia žmo­nės daž­niau­siai at­vyks­ta švęs­ti ju­bi­lie­jų, ves­tu­vių, ki­tų šven­čių. Čia yra vie­tos se­mi­na­rams, kon­fe­ren­ci­joms. So­dy­bo­je ga­mi­na­mas mais­tas. At­vy­ku­sie­ji ga­li pa­plau­kio­ti at­vi­ra­me ba­sei­ne, pa­si­kai­tin­ti pir­ty­je, pa­si­le­pin­ti ku­bi­le. Siū­lo­ma pa­žais­ti tin­kli­nį, krep­ši­nį, bad­min­to­ną. Il­ga­jo eže­re ga­li­ma pa­plau­kio­ti van­dens dvi­ra­čiais, val­te­lė­mis, pa­žve­jo­ti.

Kai­mo tu­riz­mas vi­lio­ja na­tū­ra­liu gro­žiu.
Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.

S. Ge­lum­baus­kas pri­klau­so Kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­jai, to­dėl in­for­ma­ci­ja apie “Il­ga­jo” so­dy­bą ir vi­sas pa­slau­gas pa­teik­ta in­ter­ne­ti­nia­me šios aso­cia­ci­jos tin­kla­la­py­je. Nors so­dy­bos nuo­mos kai­nos tin­kla­la­py­je nu­ro­dy­tos aukš­tos, šei­mi­nin­kas sa­ko, jog už­sa­ko­vams vi­sa­da tai­ko­mos nuo­lai­dos: „Klien­tai pa­si­skam­bi­na ir dėl kai­nos su­si­ta­riam. Jei va­sa­ra bus ge­ra, ti­kiuo­si, kad žmo­nės už­suks į mū­sų so­dy­bą.“

Miš­kų ap­sup­ty­je glau­džia­si so­dy­ba „Juo­da­sis na­mas“. Mū­sų ra­jo­no kai­mo tu­riz­mo pra­di­nin­kai – vep­riš­kiai Ka­mi­lė ir Rim­vy­das Ba­jo­ri­nai ti­ki­na ne­jau­čian­tys klien­tų sty­giaus. „Ly­gi­nant su pra­ėju­siais me­tais, skir­tu­mo ne­jau­čia­me, už­sa­ky­mų tu­ri­me vi­sai va­sa­rai, jie pri­ima­mi iš anks­to. Tik pa­si­kei­tė už­sa­ko­vai. Anks­čiau dau­giau ben­dra­dar­biau­da­vo­me su įmo­nė­mis, da­bar dau­giau už­si­sa­ko pri­va­čių žmo­nių“, – sa­kė K. Ba­jo­ri­nie­nė. „Juo­do­jo na­mo“ sa­vi­nin­kai ne­sle­pia, jog kai­nos jų so­dy­bo­je, ly­gi­nant su pra­ėju­siais me­tais, su­ma­žė­jo dvi­gu­bai. Po­il­siau­to­jai ga­li mė­gau­tis ja­po­niš­ka pir­ti­mi po at­vi­ru dan­gu­mi, taip pat ga­ri­ne pir­ti­mi, pa­si­pliuš­ken­ti tven­ki­ny­je, pa­žve­jo­ti. So­dy­bo­je įreng­tos krep­ši­nio bei tin­kli­nio aikš­te­lės, ga­mi­na­mas mais­tas. K. ir R. Ba­jo­ri­nai siū­lo pail­sė­ti „So­dy­bo­je dviems“. Už ro­man­tiš­ką sa­vait­ga­lį dvie­se miš­kų ap­sup­ty­je pra­šo­ma 300 li­tų. No­rin­čių­jų pail­sė­ti šio­je so­dy­bo­je taip pat ne­stin­ga.

Je­le­nos Žvi­nie­nės so­dy­ba „Žir­na­ja“ – prie vaiz­din­go Žir­na­jų eže­ro. Čia siū­lo­mi dvi­vie­čiai liuk­sai, dvi­vie­čiai kam­ba­riai. Yra pen­kių vie­tų su vi­sais pa­to­gu­mais na­me­lis bei iš ras­tų su­ręs­ta jau­ki tro­be­lė prie pat eže­ro kran­to. So­dy­bo­je įreng­ta 50 vie­tų kon­fe­ren­ci­jų sa­lė. Pa­sak J. Žvi­nie­nės, klien­tų šiais me­tais yra ma­žiau nei per­nai. „So­dy­bo­je ne­be­vyks­ta mo­ky­mai ir se­mi­na­rai, ku­riuos už­sa­ky­da­vo įvai­rios fir­mos. Šių už­sa­ky­mų be­veik ne­be­li­ko“, – sa­kė so­dy­bos sa­vi­nin­kė. Ji džiau­gia­si nuolatiniais klien­tais, ku­rie čia at­vyks­ta iš Vil­niaus ir Kau­no bei il­si­si šei­mo­mis. Jiems tai­ko­mos ypa­tin­gos nuo­lai­dos. So­dy­bo­je – kai­miš­ka pir­tis su ber­ži­nė­mis van­to­mis, lau­ko te­ni­so ir krep­ši­nio aikš­te­lės, šau­dyk­la. Čia ga­li­ma pa­žais­ti bi­liar­dą, pa­šau­dy­ti iš lan­ko, pa­min­ti van­dens dvi­ra­čius, pa­plau­kio­ti po eže­rą val­ti­mis ar pa­žve­jo­ti. Klien­tams pa­tei­kia­mos čia pat au­gi­na­mos eko­lo­giš­kos dar­žo­vės. Mais­tą at­vy­ku­sie­ji ga­li ga­min­ti ir pa­tys. Vai­kų lau­kia žai­di­mų aikš­te­lė bei mi­ni zo­o­lo­gi­jos so­das. So­dy­ba už­sa­ko­ma ves­tu­vėms, ki­toms šven­tėms.

Pi­vo­ni­jos se­niū­ni­jo­je Ur­nė­žių kai­me esan­ti Bi­ru­tės No­ru­šai­tie­nės so­dy­ba va­sa­rą ne­bū­na tuš­čia. Sa­vi­nin­kė sa­kė, jog lan­ky­to­jus į so­dy­bą pri­ims tik nuo lie­pos mė­ne­sio, nes da­bar vyks­ta re­mon­to dar­bai. „Ži­no­ma, žmo­nių su­ma­žė­jo, ta­čiau mes vi­są va­sa­rą ir rug­sė­jo mė­ne­siui jau tu­ri­me už­sa­ky­mų. Kai­nos, ly­gi­nant su pra­ėju­siais me­tais, taip pat ma­žes­nės. Su klien­tais ap­ta­ria­me, kiek jie lai­ko pra­leis so­dy­bo­je, ko pa­gei­daus, tuo­met ir kai­ną su­de­ri­na­me“, – sa­kė B. No­ru­šai­tie­nė. Į so­dy­bą pail­sė­ti at­vyks­ta ne tik šei­mos, čia šven­čia­mos ves­tu­vės, vyks­ta kla­sės drau­gų su­si­ti­ki­mai. Šei­mi­nin­kai sve­čiams mai­ti­ni­mo ne­tei­kia, at­vy­ku­sie­ji mais­tą ga­mi­na pa­tys.

Vy­tau­to Ma­siu­ko et­no­gra­fi­nio sti­liaus so­dy­ba – Žel­vos se­niū­ni­jos Vir­ba­lų kai­me. Jo­je ra­mų po­il­sį ant ne­di­de­lio eže­ro kran­to pa­si­ren­ka nuo­la­ti­niai klien­tai, ku­rie, pa­sak šei­mi­nin­ko, daž­niau­siai at­vyks­ta iš Vil­niaus, Kau­no, net iš Mask­vos. „Žmo­nės so­dy­bo­je il­si­si nuo sa­vai­tės iki mė­ne­sio. Po­il­sį už­si­sa­ko iš anks­to. Kai­nas, kaip ir vi­sur, su­ma­ži­nau. At­vy­kę žmo­nės mėgs­ta ne tik pa­si­kai­tin­ti pir­ty­je, bet ir žve­jo­ti, uo­gau­ti, gry­bau­ti“, – at­vi­ra­vo V. Ma­siu­kas.