Krikštėnų Aušros Vartų Marijos ir Šv. Teresėlės vienuolyno įkūrėja sesuo Rozana tikisi, jog jų parengtas projektas naujoms statyboms gaus finansavimą. Kitais metais Krikštėnuose turėtų iškilti naujas pastatas. Bendruomenė galės priimti didesnes grupes rekolekcijoms – tylos ir maldos laikotarpiui.
Jolita ŽURAUSKIENĖ
Į Krikštėnuose esantį vienuolyną atvyksta norintieji artimiau susipažinti su bendruomenės gyvenimu. Seserys teigia dėl vietų stokos negalinčios priimti didesnių grupių. Vienuolyne yra tik trys kambarėliai ir atskira patalpa, kurioje gali nakvoti penkiolika žmonių, todėl viešnagę bendruomenėje reikia iš anksto suderinti.
Krikštėnų Aušros Vartų Marijos ir Šv. Teresėlės vienuolyno įkūrėja sesuo Rozana tikisi, jog jų parengtas projektas naujoms statyboms gaus finansavimą. Kitais metais Krikštėnuose turėtų iškilti naujas pastatas. Bendruomenė galės priimti didesnes grupes rekolekcijoms – tylos ir maldos laikotarpiui.
Jolita ŽURAUSKIENĖ
Vienuolyne netrūksta lankytojų.
Sesuo Rozana sako, jog į vienuolyną užsuka vis daugiau žmonių, ieškančių dvasinės ramybės.
Autorės nuotr.
„Įsikūrimo pradžioje atvykdavo net 120 jaunų žmonių. Nakvodavo jie Krikštėnų mokykloje ir vienuolyne. Dabar reikalavimai dėl apnakvindinimo griežti. Todėl ir norime naujų patalpų, kad galėtume priimti daugiau pageidaujančių čia atvykti“, – dėstė Rozana.
Seserys jau paruošė projektą naujoms pastato statyboms, kurį patvirtino vyskupas. Krikštėnuose lankėsi pirmoji projektą tikrinusi komisija, liepos viduryje atvyko ir antroji. Rozana sako, kad fondas iš Vokietijos projektą galės finansuoti tik kitais metais. Tuomet visi galės džiaugtis naujuoju namu.
Iš Belgijos kilusi, vėliau Prancūzijoje vienuoliškai gyvenusi ir jaunimo evangelizacijos mokykloje „Jaunimo aušra” dėsčiusi sesuo Rozana į Lietuvą atvyko šaliai atkūrus nepriklausomybę.
„Negalvojau, kad čia mano vieta. Rytų šalys man atrodė esančios kankinių šalys ir manęs jos netraukė. Į Lietuvą važiavau su jaunimu. Kai buvome šalia Lietuvos pasienio, nesusišnekėjome su lietuviais. Ar mūsų klausimo nesuprato, ar mes atsakymo nesupratome, tačiau į Vilnių atvažiavome per Minską“, – šypsosi prisimindama savo pirmąją kelionę į Lietuvą sesuo Rozana.
Daugiau nei prieš keturiasdešimt metų davusi pirmuosius vienuolės įžadus Rozana mena, jog į Vilnių jie atvažiavo per Medininkų pasienio postą. O praėjus kelioms valandoms išgirdo apie baisią Medininkų tragediją, kuri sukrėtė Rozaną ir kartu paskatino pamilti didvyrišką lietuvių tautą.
„Kai sužinojome apie tai, jaunimas buvo labai išsigandęs ir kalbėjo, kad reikia nedelsiant grįžti atgal. O man iš karto Lietuva tapo sava, kaip tėvynė. Grįžusi atgal iš karto paprašiau, kad mane siųstų į Lietuvą. Ir aš čia!“ – kalbėjo Rozana.
Gavusi savo vienuolyno vyresniojo ir dvasios vado pritarimą iš Belgijos į Lietuvą ji atvyko 1991 metais ir su mūsų šalimi susiejo visą tolesnį gyvenimą bei tarnystę. Kelių lietuvių merginų prašoma ir Vilniaus arkivyskupo Audrio Bačkio padrąsinta pradėjo kurti vienuolinę bendruomenę – neklauzūrinį Karmelio vienuolyną.
Pirmosios seserys, duodamos klusnumo, skaistumo, neturto ir nuolankumo įžadus, į bendruomenę pradėjo burtis 1994 metais Vilniuje. Vėliau bendruomenė persikėlė į Krikštėnus. 2000 metais bendruomenė pripažinta kaip vieša tikinčiųjų asociacija.
Seserys Krikštėnų vienuolyne organizuoja rekolekcijas pasauliečiams, gyvenantiems pagal jų dvasią, ir visiems, norintiems susipažinti su jų bendruomene. Rekolekcijos – tai tylos ir maldos laikotarpis, padedantis rasti maldos kelią arba jį pagilinti.
„Lietuviai labai pasikeitė. Pradžioje visi buvo labai dvasingi, norėjo padėti vieni kitiems, dirbo dėl Lietuvos. O dabar dauguma dirba tik dėl savęs“, – mano Rozana.
Pasak pašnekovės, pastaruoju metu, kuomet aplink visi skuba, nerimauja, būtina išmokti išgirsti, įsiklausyti, suprasti. Jų bendruomenės gyvenimas grindžiamas pagal Karmelio regulą, kurioje labai svarbi tylos malda. Seserys sako, kad tyla – tai malda, meditacija, susikaupimas, įsiklausymas į save ir savojo kelio ieškojimas.