Sergančiam paaugliui viltį pasveikti suteikė ukmergiškis

Uk­mer­giš­kis pro­ku­ro­ras Liu­das Žuk­lys ne­se­niai ta­po pen­kio­lik­tu Lie­tu­vo­je kau­lų čiul­pų do­no­ru. Vy­ras sa­ko, kad ne­dve­jo­da­mas tai at­lik­tų dar kar­tą, nes pi­lie­ti­nė pa­rei­ga – tai ne tik skam­būs žo­džiai, bet ir re­a­li pa­gal­ba ser­gan­tie­siems vė­žiu.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Uk­mer­giš­kis pro­ku­ro­ras Liu­das Žuk­lys ta­po pen­kio­lik­tu Lie­tu­vo­je kau­lų čiul­pų do­no­ru.

 

Prieš me­tus kau­lų čiul­pų do­no­rys­tei pa­si­ry­žęs ir po­ten­cia­liu do­no­ru ta­pęs uk­mer­giš­kis pro­ku­ro­ras Liu­das Žuk­lys ne­se­niai su­ži­no­jo, kad at­si­ra­do re­ci­pien­tas, ku­riam šis jo krau­jo­da­ros or­ga­nas tik­tų. Vy­riš­kis sa­ko nu­ste­bęs, kai pa­skam­bi­no iš Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų Krau­jo cen­tro, pa­sa­kė, kad jo kau­lų čiul­pai tin­ka vė­žiu ser­gan­čiam ir transp­lan­ta­ci­jos lau­kian­čiam li­go­niui pa­gal vi­sus de­šimt pa­ra­met­rų.

„La­biau­siai su­tri­kau, kai apie tai pra­ne­šė gruo­džio 31 die­ną, Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se. Pa­gal­vo­jau, kad ši pro­ce­dū­ra la­bai sku­bi ir man teks ne­del­siant va­žiuo­ti į Vil­nių, o Nau­jie­ji – už ke­lių va­lan­dų“, – pri­si­pa­žįs­ta L. Žuk­lys. Jis sa­ko, kad dve­jo­nių „duo­ti ar ne­duo­ti“ ne­ki­lo – bū­tų su­ti­kęs su bet ko­kio­mis są­ly­go­mis, ta­čiau ap­si­džiau­gė su­ži­no­jęs, jog at­vyk­ti jam rei­kės tik po šven­čių.

Ne­at­kal­bi­nė­jo nuo do­no­rys­tės nei šei­mos na­riai, nei pa­žįs­ta­mi. Su­si­lai­ky­tų nuo to­kio spren­di­mo tik to­kiu at­ve­ju, jei me­di­kai per­spė­tų dėl ga­li­mų sun­kių kom­pli­ka­ci­jų. Ta­čiau me­di­kai ti­ki­na, kad do­no­rui to­kia pro­ce­dū­ra vi­sai ne­kenks­min­ga, o jos pa­da­ri­niai – ke­le­tą die­nų jau­čia­mi gri­po po­žy­miai – kau­lų lau­žy­mas, gal­vos skaus­mas, ne­aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra. Do­no­ras ke­le­tą die­nų at­lei­džia­mas nuo dar­bo, o už tas die­nas mo­ka­mas vi­sas at­ly­gi­ni­mas.

Pa­tik­ri­no svei­ka­tą

L. Žuk­lys sa­ko, kad tu­rė­jo pui­kią pro­gą pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą, ko iki šiol sa­vo no­ru vis pri­trūk­da­vo no­ro ar lai­ko. Gy­dy­to­jai kruopš­čiai iš­ty­rė do­no­ro būk­lę – at­li­ko vi­daus or­ga­nų echos­ko­pi­ją, iš­ty­rė plau­čius, šir­dį, pa­da­rė dau­gy­bę krau­jo ty­ri­mų. „Net prie ka­bi­ne­tų lauk­ti ne­rei­kė­jo – se­se­lė už ran­kos vi­sur ve­džio­jo be ei­lės“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Vi­sa pro­ce­dū­ra jam ne­pa­si­ro­dė nei skaus­min­ga, nei la­bai ne­ma­lo­ni. Gal tik nuo­bo­do­ka. „Rei­kė­jo pen­kias va­lan­das nie­ko ne­vei­kiant gu­lė­ti ir žiū­rė­ti, kaip iš vie­nos ran­kos san­da­ria sis­te­ma krau­jas bė­ga į kaž­ko­kį in­dą, ten pa­lie­ka li­go­niui gy­vy­biš­kai svar­bias da­le­les ir ki­tu vamz­de­liu grįž­ta į ki­tą ran­ką“, – pri­si­me­na pro­ce­dū­rą do­no­ras.

Apie li­go­nį, ku­riam transp­lan­tuo­ti jo kau­lų čiul­pai, L. Žuk­lys ži­no tik tiek, kad tai ke­tu­rio­li­kos me­tų pa­aug­lys, ser­gan­tis pik­tą­ja krau­jo li­ga. Įsta­ty­mas gy­dy­to­jams drau­džia at­skleis­ti in­for­ma­ci­ją apie re­ci­pien­tą bei do­no­rą be abie­jų su­ti­ki­mo.

„Tap­ti kau­lų čiul­pų ar krau­jo do­no­ru tu­rė­tų kiek­vie­nas svei­kas žmo­gus. Juk tai reiš­kia kaž­kam iš­gel­bė­tą gy­vy­bę“, – L. Žuk­lys įsi­ti­ki­nęs, kad to­kia pa­gal­ba – ne skam­būs žo­džiai, bet re­a­li pi­lie­ti­nė pa­rei­ga.

„Pats ne kar­tą pa­gal­vo­da­vau, kad rei­kė­tų duo­ti krau­jo ar čiul­pų, ta­čiau jei ne Snie­guo­lės su­reng­ta ak­ci­ja, ka­žin, kaip ten bū­čiau pri­si­ruo­šęs. Į ak­ci­ją at­ei­ti leng­viau“, – sa­ko L. Žuk­lys.

Re­gist­re – 105 uk­mer­giš­kiai

Dvi ak­ci­jas, ku­rių me­tu uk­mer­giš­kiai bu­vo ra­gi­na­mi už­si­re­gist­ruo­ti pa­sau­li­nia­me ne­gi­mi­nin­gų do­no­rų re­gist­re ir tap­ti kau­lų čiul­pų do­no­rais, su­ren­gė Uk­mer­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­ja Snie­guo­lė Biels­kie­nė. Jų me­tu po­ten­cia­liais kau­lų čiul­pų do­no­rais ta­po ir į re­gist­rą bu­vo įtrauk­ti 105 uk­mer­giš­kiai.

S. Biels­kie­nė sa­ko, kad apie tai, kaip ser­gan­tie­ji vė­žiu lau­kia tin­ka­mo jiems do­no­ro, su­pra­to tik pa­ti su pa­aug­liu sū­nu­mi at­si­dū­ru­si Vil­niaus uni­ver­si­te­to vai­kų li­go­ni­nės On­ko­he­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je. „Ma­nau, kad re­tas ži­no apie ga­li­my­bę tap­ti kau­lų čiul­pų do­no­ru. Pa­ma­tai li­go­nio bei jo ar­ti­mų­jų be­jė­giš­ku­mą ir nu­si­vy­li­mą, kai gi­mi­nių čiul­pai ne­tin­ka, o ne­gi­mi­nin­gą do­no­rą taip sun­ku su­ras­ti. Tuo­met ir pa­gal­vo­ji: jei ga­li pa­dė­ti, tu­ri pa­dė­ti“, – sa­ko S. Biels­kie­nė.

Pa­si­ry­žu­si reng­ti Uk­mer­gė­je kau­lų čiul­pų do­no­rų ak­ci­jas ir ėmu­sis kon­kre­čių veiks­mų, mo­te­ris kal­bė­jo­si su dau­gy­be pa­žįs­ta­mų as­me­niš­kai, ra­gi­no tap­ti do­no­rais. Pa­sa­ko­jo apie li­go­ni­nės pa­la­to­se vai­kų ir su­au­gu­sių­jų sky­riuo­se gu­lin­čius ir ste­buk­lo – do­no­ro – lau­kian­čius li­go­nius.

Ji ti­ki­na, kad dau­gu­ma jos pa­žįs­ta­mų su­pra­to ga­lin­tys re­a­liai pa­dė­ti ir su­ti­ko. „Ei­da­mi duo­ti krau­jo mė­gi­nių dar ir sa­vo drau­gus at­si­ve­dė“, – žmo­nių są­mo­nin­gu­mu džiau­gia­si S. Biels­kie­nė. Ta­čiau bu­vo ir to­kių, ku­rie ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė – gal ma­ny­da­mi, kad tai nė­ra jų pa­rei­ga, gal su­si­gal­vo­ję ki­tų prie­žas­čių.

Ga­li ne­pri­reik­ti

Ne­gi­mi­nin­gų do­no­rų kau­lų čiul­pai Lie­tu­vo­je vė­žiu ser­gan­tiems pa­cien­tams transp­lan­tuo­ti pra­dė­ti prieš še­še­rius me­tus. Įkur­tas ir ple­čia­mas ne­gi­mi­nin­gų kau­lų čiul­pų do­no­rų re­gist­ras, ku­ria­me sau­go­mi iš krau­jo mė­gi­nių nu­sta­ty­ti po­ten­cia­lių do­no­rų duo­me­nys.

Jei at­si­ran­da pa­cien­tas, ku­riam ku­rio nors as­mens kau­lų čiul­pai tin­ka, do­no­ro pra­šo­ma at­vyk­ti į San­ta­riš­kių kli­ni­kų Krau­jo cen­trą. Ten jam at­lie­ka­ma pro­ce­dū­ra, ku­rios me­tu iš krau­jo at­ski­ria­mi kau­lų čiul­pai. Gy­dy­to­jai sa­ko, kad ras­ti re­ci­pien­tui (žmo­gui, ku­riam transp­lan­tuo­ja­ma) tin­ka­mą ne­gi­mi­nin­gą do­no­rą la­bai sun­ku – tai be­veik tas pats, kas su­ras­ti ada­tą šie­no ku­pe­to­je.

Kol kas ši pro­ce­dū­ra bu­vo at­lik­ta ir do­no­rais ta­po tik pen­kio­li­ka mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų. Vi­si ki­ti, ku­riems yra pa­im­tas krau­jo mė­gi­nys, įtrauk­ti į ne­gi­mi­nin­gų kau­lų čiul­pų do­no­rų re­gist­rą. Me­di­kai aiš­ki­na, kad dau­ge­liui po­ten­cia­lių do­no­rų ga­li ir ne­tek­ti duo­ti šio krau­jo­da­ros or­ga­no, nes ne­at­si­ran­da tin­ka­mo re­ci­pien­to.

Kar­tais pa­si­ry­ži­mas iš­ga­ruo­ja

Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų He­ma­to­lo­gi­jos cen­tro gy­dy­to­ja Li­na Kry­žaus­kai­tė pa­sa­ko­ja, kad Lie­tu­vos ne­gi­mi­nin­gų kau­lų čiul­pų do­no­rų re­gist­re šiuo me­tu yra apie ke­tu­ri tūks­tan­čiai po­ten­cia­lių do­no­rų. Ša­ly­je gy­ve­na apie pus­šim­tis žmo­nių, ku­rie su ne­gi­mi­nin­go do­no­ro pa­gal­ba jau įvei­kė li­gą. Gy­dy­to­ja džiau­gia­si, kad ir lie­tu­viai tam­pa vis są­mo­nin­ges­ni – be­veik kas­dien į Vil­niu­je esan­tį Krau­jo cen­trą at­ei­na ko­kie pen­ki nau­ji do­no­rai.

„Vi­sa­da pir­miau­sia ieš­ko­ma do­no­rų iš gi­mi­nių – tarp bro­lių, se­se­rų. Tik jei­gu ne­ran­da­me tarp ar­ti­mų­jų, krei­pia­mės į ban­ką. De­ja, mū­sų re­gist­ras per ma­žas, kad vi­siems pa­cien­tams su­ras­tu­me do­no­rus. Kau­lų čiul­pus transp­lan­ta­ci­joms ve­ža­me iš ki­tų ša­lių“, – sa­ko ji. Dau­gė­jant ne­gi­mi­nin­gų kau­lų čiul­pų re­gist­ro do­no­rų, di­dė­ja ti­ki­my­bė ras­ti tin­ka­mą do­no­rą mū­sų ša­ly­je.

To­kių po­ten­cia­lių do­no­rų, ku­rių pa­si­ry­ži­mas duo­ti kau­lų čiul­pų iš­ga­ruo­ja vos at­si­ra­dus re­ci­pien­tui, taip pat pa­si­tai­ko. Dėl to gy­dy­to­jai vi­suo­met pir­miau­sia gau­na do­no­ro su­ti­ki­mą, o tik pas­kui pra­ne­ša li­go­niams ir jų ar­ti­mie­siems. „Liu­das iš kar­to su­ti­ko tap­ti do­no­ru – jo nė įkal­bi­nė­ti ne­rei­kė­jo. Tik­rai su­pra­tin­gas ir są­mo­nin­gas žmo­gus. Ši ge­ra ži­nia bu­vo tik­ra nau­ja­me­ti­nė do­va­na li­go­niui ir jo ar­ti­mie­siems“, – sa­ko gy­dy­to­ja.