Ukmergiškis prokuroras Liudas Žuklys neseniai tapo penkioliktu Lietuvoje kaulų čiulpų donoru. Vyras sako, kad nedvejodamas tai atliktų dar kartą, nes pilietinė pareiga – tai ne tik skambūs žodžiai, bet ir reali pagalba sergantiesiems vėžiu.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Ukmergiškis prokuroras Liudas Žuklys tapo penkioliktu Lietuvoje kaulų čiulpų donoru.
Prieš metus kaulų čiulpų donorystei pasiryžęs ir potencialiu donoru tapęs ukmergiškis prokuroras Liudas Žuklys neseniai sužinojo, kad atsirado recipientas, kuriam šis jo kraujodaros organas tiktų. Vyriškis sako nustebęs, kai paskambino iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centro, pasakė, kad jo kaulų čiulpai tinka vėžiu sergančiam ir transplantacijos laukiančiam ligoniui pagal visus dešimt parametrų.
„Labiausiai sutrikau, kai apie tai pranešė gruodžio 31 dieną, Naujųjų metų išvakarėse. Pagalvojau, kad ši procedūra labai skubi ir man teks nedelsiant važiuoti į Vilnių, o Naujieji – už kelių valandų“, – prisipažįsta L. Žuklys. Jis sako, kad dvejonių „duoti ar neduoti“ nekilo – būtų sutikęs su bet kokiomis sąlygomis, tačiau apsidžiaugė sužinojęs, jog atvykti jam reikės tik po švenčių.
Neatkalbinėjo nuo donorystės nei šeimos nariai, nei pažįstami. Susilaikytų nuo tokio sprendimo tik tokiu atveju, jei medikai perspėtų dėl galimų sunkių komplikacijų. Tačiau medikai tikina, kad donorui tokia procedūra visai nekenksminga, o jos padariniai – keletą dienų jaučiami gripo požymiai – kaulų laužymas, galvos skausmas, neaukšta temperatūra. Donoras keletą dienų atleidžiamas nuo darbo, o už tas dienas mokamas visas atlyginimas.
Patikrino sveikatą
L. Žuklys sako, kad turėjo puikią progą pasitikrinti sveikatą, ko iki šiol savo noru vis pritrūkdavo noro ar laiko. Gydytojai kruopščiai ištyrė donoro būklę – atliko vidaus organų echoskopiją, ištyrė plaučius, širdį, padarė daugybę kraujo tyrimų. „Net prie kabinetų laukti nereikėjo – seselė už rankos visur vedžiojo be eilės“, – pasakojo pašnekovas.
Visa procedūra jam nepasirodė nei skausminga, nei labai nemaloni. Gal tik nuobodoka. „Reikėjo penkias valandas nieko neveikiant gulėti ir žiūrėti, kaip iš vienos rankos sandaria sistema kraujas bėga į kažkokį indą, ten palieka ligoniui gyvybiškai svarbias daleles ir kitu vamzdeliu grįžta į kitą ranką“, – prisimena procedūrą donoras.
Apie ligonį, kuriam transplantuoti jo kaulų čiulpai, L. Žuklys žino tik tiek, kad tai keturiolikos metų paauglys, sergantis piktąja kraujo liga. Įstatymas gydytojams draudžia atskleisti informaciją apie recipientą bei donorą be abiejų sutikimo.
„Tapti kaulų čiulpų ar kraujo donoru turėtų kiekvienas sveikas žmogus. Juk tai reiškia kažkam išgelbėtą gyvybę“, – L. Žuklys įsitikinęs, kad tokia pagalba – ne skambūs žodžiai, bet reali pilietinė pareiga.
„Pats ne kartą pagalvodavau, kad reikėtų duoti kraujo ar čiulpų, tačiau jei ne Snieguolės surengta akcija, kažin, kaip ten būčiau prisiruošęs. Į akciją ateiti lengviau“, – sako L. Žuklys.
Registre – 105 ukmergiškiai
Dvi akcijas, kurių metu ukmergiškiai buvo raginami užsiregistruoti pasauliniame negiminingų donorų registre ir tapti kaulų čiulpų donorais, surengė Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė. Jų metu potencialiais kaulų čiulpų donorais tapo ir į registrą buvo įtraukti 105 ukmergiškiai.
S. Bielskienė sako, kad apie tai, kaip sergantieji vėžiu laukia tinkamo jiems donoro, suprato tik pati su paaugliu sūnumi atsidūrusi Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriuje. „Manau, kad retas žino apie galimybę tapti kaulų čiulpų donoru. Pamatai ligonio bei jo artimųjų bejėgiškumą ir nusivylimą, kai giminių čiulpai netinka, o negiminingą donorą taip sunku surasti. Tuomet ir pagalvoji: jei gali padėti, turi padėti“, – sako S. Bielskienė.
Pasiryžusi rengti Ukmergėje kaulų čiulpų donorų akcijas ir ėmusis konkrečių veiksmų, moteris kalbėjosi su daugybe pažįstamų asmeniškai, ragino tapti donorais. Pasakojo apie ligoninės palatose vaikų ir suaugusiųjų skyriuose gulinčius ir stebuklo – donoro – laukiančius ligonius.
Ji tikina, kad dauguma jos pažįstamų suprato galintys realiai padėti ir sutiko. „Eidami duoti kraujo mėginių dar ir savo draugus atsivedė“, – žmonių sąmoningumu džiaugiasi S. Bielskienė. Tačiau buvo ir tokių, kurie kategoriškai atsisakė – gal manydami, kad tai nėra jų pareiga, gal susigalvoję kitų priežasčių.
Gali neprireikti
Negiminingų donorų kaulų čiulpai Lietuvoje vėžiu sergantiems pacientams transplantuoti pradėti prieš šešerius metus. Įkurtas ir plečiamas negiminingų kaulų čiulpų donorų registras, kuriame saugomi iš kraujo mėginių nustatyti potencialių donorų duomenys.
Jei atsiranda pacientas, kuriam kurio nors asmens kaulų čiulpai tinka, donoro prašoma atvykti į Santariškių klinikų Kraujo centrą. Ten jam atliekama procedūra, kurios metu iš kraujo atskiriami kaulų čiulpai. Gydytojai sako, kad rasti recipientui (žmogui, kuriam transplantuojama) tinkamą negiminingą donorą labai sunku – tai beveik tas pats, kas surasti adatą šieno kupetoje.
Kol kas ši procedūra buvo atlikta ir donorais tapo tik penkiolika mūsų šalies gyventojų. Visi kiti, kuriems yra paimtas kraujo mėginys, įtraukti į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą. Medikai aiškina, kad daugeliui potencialių donorų gali ir netekti duoti šio kraujodaros organo, nes neatsiranda tinkamo recipiento.
Kartais pasiryžimas išgaruoja
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos centro gydytoja Lina Kryžauskaitė pasakoja, kad Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre šiuo metu yra apie keturi tūkstančiai potencialių donorų. Šalyje gyvena apie pusšimtis žmonių, kurie su negiminingo donoro pagalba jau įveikė ligą. Gydytoja džiaugiasi, kad ir lietuviai tampa vis sąmoningesni – beveik kasdien į Vilniuje esantį Kraujo centrą ateina kokie penki nauji donorai.
„Visada pirmiausia ieškoma donorų iš giminių – tarp brolių, seserų. Tik jeigu nerandame tarp artimųjų, kreipiamės į banką. Deja, mūsų registras per mažas, kad visiems pacientams surastume donorus. Kaulų čiulpus transplantacijoms vežame iš kitų šalių“, – sako ji. Daugėjant negiminingų kaulų čiulpų registro donorų, didėja tikimybė rasti tinkamą donorą mūsų šalyje.
Tokių potencialių donorų, kurių pasiryžimas duoti kaulų čiulpų išgaruoja vos atsiradus recipientui, taip pat pasitaiko. Dėl to gydytojai visuomet pirmiausia gauna donoro sutikimą, o tik paskui praneša ligoniams ir jų artimiesiems. „Liudas iš karto sutiko tapti donoru – jo nė įkalbinėti nereikėjo. Tikrai supratingas ir sąmoningas žmogus. Ši gera žinia buvo tikra naujametinė dovana ligoniui ir jo artimiesiems“, – sako gydytoja.