Ukmergės kraštotyros muziejuje nėra nė vieno eksponato, menančio kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius. Tuo įsitikino muziejininkai, rengdami šiai istorinei datai skirtą parodą.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Nuotr. Parodoje „1991 m. sausio 13-osios kronika“ eksponuojama nuotrauka iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų.
Pasirodo, moksleiviams šiandien daug lengviau perteikti prieškario Lietuvos gyvenimą nei 20 metų senumo kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius. Muziejus neturi nė vienos nuotraukos ar kito eksponato, įrodančio, kad sausio 13-ąją tarp Parlamento ar televizijos bokšto gynėjų būta ir ukmergiškių.
Ukmergės kraštotyros muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Kristina Darulienė pasakojo, kad rengiant parodą, skirtą Sausio 13-osios įvykiams atminti, visus to meto vaizdus teko skolintis. Skenuotus nuotraukų vaizdus šiai parodai paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus.
Ukmergiškiai domėjosi, gal šio muziejaus darbuotojai turi nuotraukų, kuriose būtų matyti ukmergiškiai, kruvinosiomis sausio dienomis budėję sostinėje. Tačiau tokių vaizdų kolegoms aptikti nepavyko. Ten įamžinti žmonės iš visos Lietuvos, o ne atskirų regionų.
Kita muziejuje šią savaitę atidaromos parodos „1991 m. sausio 13-osios įvykių kronika“ dalis – įvykių kronikos ir nukentėjusių asmenų biografijos. Šie tekstai bei nukentėjusiųjų nuotraukos buvo paskolinti iš LR Seimo internetinio tinklapio.
Viskas, ką Ukmergės kraštotyros muziejus saugo savo archyvuose iš 20 metų senumo sausio įvykių, – jau po kruvinųjų įvykių Ukmergės gynėjų ruoštas plakatas ir susegtos to meto vietinės spaudos iškarpos.
K. Darulienė mano, kad 1991 metų įvykių nuotraukų muziejus neturi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – tuo metu labai mažai kas fotografuodavo. Kitas dalykas – tas laikas buvo nefiksuojamas, nes jis buvo lyg ir savaime suprantamas dalykas. Tada labai mažai kas suvokė gyveną istoriškai be galo svarbių įvykių verpete. Mažai kas suvokė, kad tokie kadrai yra istorija.
Pašnekovės manymu, yra ir dar viena svarbi priežastis, kodėl, regis, netolimos istorijos relikvijų nėra muziejuje, – baimė. Žmonės, matyt, tiesiog bijojo besidriekiančio KGB šleifo.
Tai, kad yra labai mažai ne tik Sausio 13-osios, bet ir Sąjūdžio laikų nuotraukų, byloja ir neseniai šalies aukštųjų mokyklų studentų patirti įspūdžiai. Bandydami surinkti to laikmečio fotografijas jie įsitikino, kad tai beveik neįmanoma. Jų nėra. Žmonės tiesiog šiaip sau prie barikadų ar su trispalvėmis rankose nesifotografavo.
K. Darulienė sako, kad jos pačios namuose yra vienintelė tą metą atspindinti nuotrauka: joje – vyras Egidijus šalia trispalvės. Muziejininkė mano, kad panašių nuotraukų gali turėti ir daugiau ukmergiškių. Jei šie itin reti istorijos kadrai pasiektų muziejų, jei muziejų pasiektų rašytiniai gyvųjų liudininkų prisiminimai, gal, rengiant kitą jubiliejinę parodą, eksponatų skolintis nereikėtų.
Tiesa, yra dar viena problema – istorinių vertybių muziejus nupirkti neturi jokių šansų – jau dvejus metus už pinigus Ukmergės kraštotyros muziejuje nebuvo įsigytas nė vienas eksponatas. Tam tiesiog nėra pinigų. Tad nuotraukas muziejui galima arba dovanoti, arba leisti nuskenuoti.