Šalia piliakalnio prasidėjo darbymetis

Šią sa­vai­tę prie pi­lia­kal­nio pra­dė­jo burgz­ti ga­lin­ga tech­ni­ka: į pa­bai­gą ei­nant ar­che­o­lo­gi­niams ty­ri­nė­ji­mams pra­dė­tas įgy­ven­din­ti Pi­lia­kal­nio te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mo pro­jek­tas. Šis pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas ES lė­šo­mis.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Prie pi­lia­kal­nio burz­gia ga­lin­ga tech­ni­ka.

Nu­ma­ty­ta prie piliakalnio įreng­ti ta­kus, ap­švie­ti­mo ko­mu­ni­ka­ci­jas, til­te­lį per Vil­kmer­gė­lės upe­lį, va­sa­ros est­ra­dą – am­fi­te­at­rą bei kon­ser­vuo­ti se­no­sios pir­ties lie­ka­nas.

Šiems dar­bams skir­ta dau­giau kaip 1 mln. 100 000 li­tų. Jie tu­rė­jo baig­tis iki spa­lio pa­bai­gos. Ta­čiau dar­bus su­gai­ši­no ar­che­o­lo­gi­niai ra­di­niai. Lie­pos pra­džio­je ša­lia pi­lia­kal­nio ar­che­o­lo­gai ap­tik­o kaž­ko­kio sta­ti­nio pa­ma­tus.

Ma­no­ma, jog sta­ti­nys ga­lė­jo bū­ti su­si­jęs su ki­tu pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je eg­zis­ta­vu­siu 19 am­žiaus pa­sta­tu, ku­rio da­bar be­li­kę tik griu­vė­siai. Jį uk­mer­giš­kiai ži­no kaip bu­vu­sią žy­dų pir­tį.

To­je vie­to­je, kur ras­ti pa­ma­tai, pa­gal pro­jek­tą nu­ma­ty­ta lau­ko žiū­ro­vų sa­lės – am­fi­te­at­ro vie­ta.

Mįs­les apie pi­lia­kal­nį minė ir ne­se­niai su­da­ry­ta Uk­mer­gės ra­jo­no ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ver­ti­ni­mo ta­ry­ba, kuri re­ko­men­da­vo pi­lia­kal­nio pa­pė­dės ty­ri­nė­ji­mus tęs­ti.

Ša­lia bu­vu­sios žy­dų pir­ties griu­vė­sių šia­pus Vil­kmer­gė­lės upe­lio me­cha­ni­zuo­tai nuim­tas vir­šu­ti­nis 80 cen­ti­met­rų sluoks­nis dar­bus ste­bint ar­che­o­lo­gams. At­ka­sus 40 met­rų il­gio ir maž­daug 8 met­rų plo­čio aikš­te­lę, to­liau ar­che­o­lo­gai dar­ba­vo­si ran­ki­niu bū­du. Jie at­ka­sė, iš­va­lė ir ver­ti­no ra­di­nį.

Po rekonstrukcijos vaizdas prie piliakalnio pasikeis.

Taip pat ka­si­nė­ta ir te­ri­to­ri­ja ki­to­je Vil­kmer­gė­lės pu­sė­je, ša­lia pi­lia­kal­nio šlai­to.

Ar­che­o­lo­gai jau pa­tei­kė da­lį sa­vo iš­va­dų.

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės Stra­te­gi­nės plėt­ros ir in­ves­ti­ci­jų sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jo Au­re­li­jaus De­viat­ni­ko­vo, iš­va­do­se tei­gia­ma, kad prie pat pi­lia­kal­nio šlai­to nei jo­kių la­bai ver­tin­gų ar­che­o­lo­gi­nių ra­di­nių, nei pa­sta­tų lie­ka­nų ne­ras­ta, tai­gi sta­ty­bų dar­bai ga­li bū­ti pra­dė­ti.

Ga­vus lei­di­mą ran­go­vai – AB VITI nie­ko ne­lauk­da­mi pra­dė­jo vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus – ly­gin­ti pi­lia­kal­nio šlai­tą ir ties­ti ta­kus.

Prie pa­ma­tų, ap­tik­tų ša­lia pir­ties griu­vė­sių, ar­che­o­lo­gai dar pla­nuo­ja pa­dir­bė­ti. Ta­čiau la­bai ti­kė­ti­na, jog – tik iki šios sa­vai­tės pa­bai­gos. Po to vie­tą už­leis ne­rims­tan­tiems ran­go­vams.