Rūpesčius valdžiai išsakė gyventojai

Di­džiu­lė ra­jo­no ta­ry­bos na­rių, sa­vi­val­dy­bės sky­rių ve­dė­jų de­le­ga­ci­ja pra­ėju­sią sa­vai­tę ap­si­lan­kė Pi­vo­ni­jos se­niū­ni­jos kai­muo­se. Ši se­niū­ni­ja  – tre­čia, į ku­rią bu­vo su­reng­tas iš­va­žiuo­ja­ma­sis ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­dis.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Iš­va­žiuo­ja­ma­sis po­sė­dis pra­si­dė­jo Žei­miuo­se.

Pi­vo­ni­jos se­niū­ni­ja sa­vo iš­si­dės­ty­mu iš­skir­ti­nė tarp vie­nuo­li­kos Uk­mer­gės ra­jo­no se­niū­ni­jų. Jos at­stu­mas nuo vie­no pa­kraš­čio iki ki­to ne­abe­jo­ti­nai pats il­giau­sias.

Se­niū­ni­ja ne­tu­ri vie­nos di­džiau­sios cen­tri­nės gy­ven­vie­tės. Di­džiau­sios – Žei­mių, Lai­čių, Krikš­tė­nų ir Ant­akal­nio III gy­ven­vie­tės – be­maž vie­no­dos sa­vo gy­ven­to­jų skai­čiu­mi.

Ke­lio­nę po se­niū­ni­ją de­le­ga­ci­ja pra­dė­jo Žei­miuo­se. Čia sve­čius pir­miau­siai pa­si­tin­ka „vai­duok­liu“ vir­tęs bu­vęs lik­vi­duo­tos įmo­nės „Po­rais­tė“ ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­tas. Šiuo me­tu jis pri­klau­so AB „Ache­ma“. Pi­vo­ni­jos se­niū­nas Al­vy­das Grat­kaus­kas ti­ki­no, kad nie­kaip ne­pa­vyks­ta su­tar­ti dėl sta­ti­nio nu­grio­vi­mo.

Ant­akal­nio III kai­me sve­čiai bu­vo su­tik­ti su mo­ki­nių ga­min­to­mis gė­lė­mis.

An­tra iš­vy­kos sto­te­lė – ne­to­li Žei­mių esan­tys Lai­čiai. Lai­čių pra­di­nio ug­dy­mo sky­riu­je, ku­ris pri­klau­so Uk­mer­gės Se­na­mies­čio pa­grin­di­nei mo­kyk­lai, vy­ko su­si­ti­ki­mas su gy­ven­to­jais. Žei­mių se­niū­nai­tė El­vy­ra Vai­čiū­nie­nė iš­sa­kė su­si­rin­ku­sie­siems ak­tu­a­liau­sias pro­ble­mas – gy­ven­to­jai no­rė­tų, kad į jų kai­mus bent kar­tą per sa­vai­tę at­vyk­tų marš­ru­ti­nis au­to­bu­sas, nes da­bar vie­nin­te­lis su­si­sie­ki­mas – mo­kyk­li­niai au­to­bu­sė­liai.

Slau­gy­to­ja dir­ban­ti se­niū­nai­tė taip pat pa­gei­da­vo, kad mo­kyk­lo­je bū­tų įkur­tas ne­di­de­lis slau­gos kam­ba­rė­lis, kur gy­ven­to­jai ga­lė­tų at­ei­ti bent vais­tų su­si­leis­ti.

Lai­čių se­niū­nai­tė Van­da Venc­kie­nė taip pat pri­mi­nė gy­ven­vie­tės ap­švie­ti­mo pro­ble­mą.

Gy­ven­to­jai pra­šė at­kreip­ti dė­me­sį į val­ka­tau­jan­čius šu­nis, skun­dė­si dėl ne­nu­ge­nė­tų me­džių, pra­stos van­dens ko­ky­bės bei per gy­ven­vie­tę nuo­lat va­žiuo­jan­čius sunk­ve­ži­mius.

Se­na­mies­čio pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Aud­ra Use­lie­nė pa­si­džiau­gė, kad šis sky­rius au­ga, vai­kų dau­gė­ja, be to, mo­kyk­lo­je vei­kia 4 va­lan­dų iki­mo­kyk­li­nė gru­pė, ku­rio­je – 15 ug­dy­ti­nių.

Su­si­ti­ki­mas su Krikš­tė­nų gy­ven­to­jais vy­ko dva­re.

Di­rek­to­rė pri­mi­nė su­sirin­ku­sie­siems, kad Lai­čių mo­kyk­la šie­met mi­ni gar­bin­gą 100 me­tų ju­bi­lie­jų, tad pui­ku bū­tų ta pro­ga įteik­ti jai do­va­ną. Ge­ra do­va­na, anot di­rek­to­rės, bū­tų se­niū­nai­tės jau mi­nė­ta­s me­di­ci­ni­nis punk­tas. Ki­tas pa­gei­da­vi­mas – kad iki­mo­kyk­li­nu­kų gru­pė bū­tų ne 4 va­lan­dų, o visos dar­bo die­nos. Tuo­met ma­mos ga­lė­tų mė­gin­ti su­si­ras­ti dar­bą.

Ta­čiau pa­čia ge­riau­sia do­va­na mo­kyk­lai tap­tų čia įreng­tas Lai­čių kraš­to mu­zie­jus, ku­riam eks­po­na­tai ren­ka­mi jau ne vie­nus me­tus.

Iš Lai­čių po­sė­džio da­ly­viai vy­ko į ki­tą se­niū­ni­jos pa­kraš­tį – Anta­kal­nio III kai­mą. Čia vi­si ap­lan­kė ke­lias­de­šimt dar­bo vie­tų įkū­ru­sią vie­nin­te­lę mū­sų ra­jo­ne alaus da­ryk­lą „Vil­kmer­gės alus“. Iš jos pa­trau­kė į gy­ven­vie­tės ad­mi­nist­ra­ci­nį pa­sta­tą, ku­ria­me įsi­kū­rę kul­tū­ros na­mai, ben­druo­me­nės na­mai, bib­lio­te­ka, mo­kyk­la, dar­že­lis, me­di­ci­nos punk­tas.

Di­džiau­sia bė­da – re­mon­to rei­ka­lau­jan­tis, by­ran­tis ir yran­tis pa­sta­tas bei kiau­ras jo sto­gas.

Ant­akal­nio III kai­mo se­niū­nai­tė Ire­na Ožiū­nai­tė ir ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė Eri­ka Bui­kaus­kie­nė var­di­no mi­nė­tas bė­das dėl pa­sta­to būk­lės bei pri­mi­nė pras­tą ke­lių būk­lę.

„Ši­lo“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los, ku­riai pri­klau­so Ant­akal­nio III kai­mo pra­di­nės mo­kyk­los sky­rius, di­rek­to­rius Le­o­nas Žuk­lys tu­rė­jo ir kuo pa­si­džiaug­ti – per­nai įsta­tė mo­kyk­lė­lė­je nau­jus lan­gus, da­bar ten jau­ku ir šil­ta. Nors kai­me daug mig­ruo­jan­čių žmo­nių, ne­ma­žai tarp jų – aso­cia­lių, di­de­lių skun­dų nei pe­da­go­gai, nei ben­druo­me­nės, se­niū­ni­jos spe­cia­lis­tai su­si­rin­ku­siems ne­iš­sa­kė.

Pas­ku­ti­niai iš ke­tu­rių ap­lan­ky­tų se­niū­ni­jos gy­ven­vie­čių – Krikš­tė­nai.

Krikš­tė­nų kul­tū­ros na­mai gar­sė­ja li­ni­nin­kys­tės tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mu. Šį ama­tą įvai­rių mu­gių me­tu vi­suo­me­nei Krikš­tė­nų mo­te­rys pri­sta­to jau be­veik de­šimt­me­tį. Kaip ir vi­suo­se kai­muo­se, kul­tū­ros na­mai, ben­druo­me­nės na­mai čia – vie­na­me pa­sta­te, ku­riam taip pat ver­kiant rei­kia re­mon­to.

Krikš­tė­nų įžy­my­bė ir puoš­me­na – prieš ke­lerius me­tus re­no­vuo­tas dva­ras. Ja­me vy­ko su­si­ti­ki­mas su šio kraš­to gy­ven­to­jais. Žmo­nės kaip ir dau­ge­ly­je kai­mų pa­gei­da­vo tų pa­čių da­ly­kų – gy­ven­vie­tės ap­švie­ti­mo, ge­res­nių ke­lių, pik­ti­no­si „vai­duok­liš­ku“ pa­sta­tu.

Ka­dan­gi se­niū­ni­ja la­bai iš­si­sklai­džiu­si, sa­vo pa­si­sa­ky­me se­niū­nas A. Grat­kaus­kas di­de­lį dė­me­sį sky­rė opiai nū­die­nos kai­mų pro­ble­mai – ke­liams. Di­de­lė bė­da – lė­šų sty­gius jų grei­de­ria­vi­mui. Ne­men­kos ir so­cia­li­nės se­niū­ni­jos pro­ble­mos, ne­dar­bas. Iš dau­giau nei 5000 hekta­rų se­niū­ni­jos de­kla­ruo­tų pa­sė­lių – dau­gu­ma ne­di­de­li – iki de­šim­ties hek­ta­rų plo­to. Iki 300 hek­ta­rų – vos 5 ūkiai, dau­giau nei 300 ha – du.

Iš 1800 se­niū­ni­jos gy­ven­to­jų 470 sun­kiai be­si­ver­čian­tys – pa­ra­mos in­ves­ti­ci­niais mais­to pro­duk­tais ga­vė­jai.

Nors pro­ble­mų se­niū­ni­jo­je ir ne­trūks­ta, val­džios ir gy­ven­to­jų su­si­ti­ki­mas bai­gė­si links­ma gai­da – gy­ven­to­jų pa­dė­ka už triū­są ir rū­pes­tį se­niū­nui Al­vy­dui Grat­kaus­kui.