Rudens palydovės – rudeninės ligos

Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­riaus spe­cia­lis­tai sa­ko, kad gri­po ir ūmi­nių vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gų su­ves­ti­nė­je ro­dik­lis spar­čiai ky­la į vir­šų. Nuo rug­sė­jo pra­džios ser­gan­čių­jų šio­mis li­go­mis skai­čius ra­jo­ne pa­di­dė­jo de­šim­te­rio­pai.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Šią sa­vai­tę mū­sų ra­jo­ne ser­ga­mu­mas ūmi­nė­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis pa­sie­kė 44 at­ve­jus 10 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų. Vai­kų ser­ga 3,5 kar­to dau­giau nei su­au­gu­sių­jų.

Me­di­kai tei­gia, kad šis su­sir­gi­mų skai­čius iš­au­go per mė­ne­sį. Rug­sė­jo pra­džio­je 10 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų te­ko 5 su­sir­gi­mai.

Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­ta­li­ja Mo­tie­jū­nie­nė sa­ko, kad ru­de­nį ser­gan­čių­jų ūmi­nė­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis pa­dau­gė­ja kas­met. Tai le­mia ke­le­tas prie­žas­čių. Pa­sak spe­cia­lis­tės, nors orai ge­ro­kai at­vė­so, žmo­nės taip grei­tai ne­per­sio­rien­tuo­ja – dar ren­gia­si per­ne­lyg va­sa­riš­kai ir per­šą­la.

An­tra ver­tus, ru­de­nį pa­pras­tai su­si­da­ro pa­lan­kios są­ly­gos plis­ti ūmi­nių vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jai, nes la­bai su­ak­ty­vė­ja šias li­gas su­ke­lian­tys vi­ru­sai.

Tre­čias fak­to­rius, tu­rin­tis įta­kos spar­tes­niam ru­de­ni­nių li­gų pli­ti­mui, – į mo­kyk­las su­gu­ža mo­ki­niai. Ko­lek­ty­vuo­se – di­de­lis glau­dus kon­tak­tas ir li­gos plin­ta spar­čiau.

Gy­dy­to­ja ma­no, kad tu­ri­mi duo­me­nys ga­li ir ne­at­spin­dė­ti re­a­lios pa­dė­ties, nes re­gist­ruo­ja­mi tik tie at­ve­jai, apie ku­riuos ži­no me­di­kai – jei pa­cien­tas krei­pė­si į juos.

Ne­ma­žai žmo­nių ma­no, kad pa­si­rin­ki­mas ser­gant ei­ti į dar­bą ar gy­dy­tis bū­nant na­muo­se – tai tik jų as­me­ni­nis rei­ka­las. Me­di­kai tei­gia, kad pas­ta­ruo­ju me­tu vis daž­niau šis klau­si­mas jau svars­to­mas ne as­me­ni­niu, o so­cia­li­niu ir eko­no­mi­niu as­pek­tu.

„Anaip­tol taip nė­ra – ser­gan­tie­ji už­kre­čia ko­le­gas, o ir pa­tiems tin­ka­mai ne­si­gy­dant ir li­gai kom­pli­kuo­jan­tis pa­sveik­ti pri­reiks ke­lis­kart dau­giau lai­ko. Dau­giau pi­ni­gų teks iš­leis­ti vais­tams, o ir ne­dar­bin­gas žmo­gus bus kur kas il­giau“, – aiš­ki­na V. Mo­tie­jū­nie­nė.

Pa­sak jos, ūmi­nių vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gų ig­no­ruo­ti ir lai­ky­ti „ne­kal­to­mis“ ne­ver­ta. Jų kom­pli­ka­ci­jos – bron­chi­tai, plau­čių, inks­tų, au­sies, šla­pi­mo ta­kų, šir­dies rau­mens už­de­gi­mai.

Gri­po epi­de­mi­ja skel­bia­ma, kai 10 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų ten­ka 100 li­go­nių. Gri­po at­ve­jai tu­rė­tų su­da­ry­ti 30 pro­cen­tų su­sir­gi­mų. Kol kas ma­siš­kai ser­ga­ma vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis – gri­pas ne­diag­no­zuo­tas nė vie­nam ra­jo­no gy­ven­to­jui.